RSS
Facebook
Skylėtas kiniko apsiaustas
Atvėrė dievą manyje,-
Į jo gausias skyles įsiaustas
Karalium vadinu save.
Nors nieko neturiu, valdau aš viską,-
Karūnų, sostų, iškilmių eskorto
Nereikia man – ne auksas sielai tviska.
Cum universum omne mecum porto[1].
Tad šiept manęs, Platonai, neskubėki,
Nes ne puikybė mano dieviška lemtis,-
Į skraistės kiniko skyles įsistebėki –
Oi, ne puikybė pro jas kalba – Išmintis.
[1] Kai visą visatą nešiojuosi su savimi.
0 komentarai