Vytis Valatka. Tarptautinė konferencija „Vizualumas 2025”: vizualinė komunikacija menų ir technologijų kontekste

Šiuo tekstu tęsiame straipsnių ciklą, skirtą 2025 m. gegužės 8–9 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete vykusiai tarptautinei tarpdisciplininei konferencijai „Vizualumas 2025: socialinės inovacijos tvarumo komunikacijai“ („Visuality 2025: Social Innovations for Sustainability Communication“). Konferencija „Vizualumas“ – tai didžiausias Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto mokslo renginys, vykstantis kas dveji metai ir pritraukiantis pasaulinio lygio medijų, komunikacijos, filosofijos, sociologijos, vadybos, psichologijos, edukologijos, technologijų, menų, dizaino, vizualinės ir populiariosios kultūros, kūrybinių ir pramogų industrijų, taip pat tarpdisciplininių studijų teoretikus, praktikus, ekspertus. Kiekvieną kartą konferencija skiriama konkrečiai aktualiai temai. 2025 m. konferencija – jau aštuntoji, o jos tema – socialinės inovacijos tvarumo komunikacijos kontekste. Atsižvelgiant į pasaulinę postpandeminę praktiką, konferencija vyko hibridiniu būdu. 

Konferencijos pranešimai, mokslinių, meninių / kūrybinių projektų pristatymai vyko plenarinėje sesijoje ir 11-oje sekcijų. Ankstesniame ciklo straipsnyje pristatėme plenarinę konferencijos sesiją. Šiame straipsnyje trumpai aptarsime konferencijos sekcijas „Vizualumas, menai ir technologijos“ ir „Refleksijos menų, technologijų ir komunikacijos srityse“.

Pirmojoje iš minėtų sekcijų nagrinėta menas ir afektyvusis žinojimas; virtualioji ir papildytoji realybės kūrybinėse industrijose: šiuolaikinės technologijos kaip pokyčių išorinėje komunikacijoje ir kultūros paveldo srityje skatintojos; medijos ir technologijos kūrybos visuomenėje; kūrybinis planavimas: projekto idėjos pristatymo dokumento (Pitch Bible) vaidmens ir paskirties animacijoje tyrimas; antropoceno vizualizacijos lietuviškajame gamtos mene (nature arts); semiotinė prieiga prie vizualumo: tarpukario Lietuvos reklama kaip kultūrinis tekstas.

Tuo tarpu antrojoje sekcijoje pristatyta estetinė ir episteminė dirbtinio intelekto sukurtos nuotraukomis pagrįstos fiktyvios architektūros prigimtis; fotografija kaip buvimo liudijimas (certificate of presence) post-tiesos amžiuje; apverstas permatomumas (transparency reversed): matomumo paradoksas dirbtinio intelekto amžiuje; fizinio aktyvumo ir kūrybinio mąstymo sąveika; emocijų vizualizacija mene kaip žmogaus intelekto ir generatyvinio dirbtinio intelekto kūrybiškumo rodiklis; meilės nuotykis teksto rėmuose: metakomunikacija tarp skaitytojo ir rašytojo; įtraukiančiosios emocijos: emocinė dinamika skaitmeninėse šviesų ir šešėlių parodose „Bounderless“; kova su vizualinėmis dirbtinio intelekto klastotėmis: sisteminė apžvalga.