Jau daugiau nei 10 metų liepos 6-os dienos vakare giedame Lietuvos Himną.
Atrodytų, tai jau turėjo tapti kasmet automatiškai ateinančia ir atliekama banalybe. Ir išties, automatikos esama.
Tačiau tai – išskirtinė automatika. Tai širdžių ir sielų automatika, kai jau gerokai prieš liepos šeštąją automatiškai pradedame laukti Himno giedojimo akimirkos. Nes tai akimirka, kai keletui minučiu Lietuva vėl tampa Karalyste. Akimirka, kad visi mes, giedantys ir klausantys, tampame mūsų širdžių karalystės dalininkais karaliais- nepabjokime to žodžio.
Ir kaskart norėtųsi tą akimirką pratęsti. Bet ar tai įmanoma? Turime jums gerą naujieną – taip, tai įmanoma. Tam reikia visai nedaug. Giedoti Tautišką Giesmę. Balsu arba širdyje. Nusišypsoti, palaikyti, pagelbėti artimiems ir tolimiems. Lietuvoje, Lenkijoje, Anglijoje, Ukrainoje, Brazilijoje, Urugvajuje ir kitur. Šiandien ir visados. Dabar ir per amžių amžius.
Ir tada vėl pažinsime karalius savyje. Ir jais liksime. Ačiū už tai pirmajam iš jų- Karaliui Mindaugui.
arche.lt
0 komentarai