Vytis Valatka. Pirmykščio sniego bėdos (IV)

Po dramos užsitęsusios trijų dalių

Pirmykštis sniegas grįžta prie tikrų vertybių,

Nes gavo popierą direkcijos dangaus kelių,

Ir angelų saugos, ir debesų savivaldybių,

Katroj fiksuotas aplaidumas tarsi blynas dar penykštis ant kaktos

Ir piktnaudžiavimas šiurkštus laike nelemto karantino - 

Esą, sau snaudė sniegas it vištukė ant laktos

Ir net smulkia dulksna iškristi nemėgino.

Jei šitai tęsis, laukia jo bausmė saikinga, bet griežta,

Neleisianti gudraut, atseit, erdvėlaiky paklysti.

Dėl šios bausmės didžiai vėl sprogtų Visata,

Atėmus sniegui pareigą ir teisę šventą kada nors iškristi.