Po dramos užsitęsusios trijų dalių
Pirmykštis sniegas grįžta prie tikrų vertybių,
Nes gavo popierą direkcijos dangaus kelių,
Ir angelų saugos, ir debesų savivaldybių,
Katroj fiksuotas aplaidumas tarsi blynas dar penykštis ant kaktos
Ir piktnaudžiavimas šiurkštus laike nelemto karantino -
Esą, sau snaudė sniegas it vištukė ant laktos
Ir net smulkia dulksna iškristi nemėgino.
Jei šitai tęsis, laukia jo bausmė saikinga, bet griežta,
Neleisianti gudraut, atseit, erdvėlaiky paklysti.
Dėl šios bausmės didžiai vėl sprogtų Visata,
Atėmus sniegui pareigą ir teisę šventą kada nors iškristi.
👏👏👏👏👏
AtsakytiPanaikintiUžskaitau :)
AtsakytiPanaikinti