Nerijus Stasiulis. Apie arche (I). Pradas

Archē (ἀρχή), anot Aristotelio, yra tai, apie ką buvo ankstyvųjų Graikijos mąstytojų filosofija. „Archō“ (ἄρχω)(veiksmažodis, kuriam yra giminingas daiktavardis archē) reiškia „pradėti“ (kaip žodžiuose „archetipas“ – pirmasis tipas, pirmoji forma, modelis,  arba „archeologija“ – mokslas, tiriantis tai, kas buvo „iš pradžių“, pirminis ar pirmykštis) arba „valdyti“ (kaip žodžiuose „monarchija“, „anarchija“, „architektas“, t. y. vyriausiasis statytojas, ir kt.). Vienu žodžiu galima pasakyti, kad „archō“ reiškia „būti pirmam“ – būtent abejomis prasmėmis kaip valdytojui, pirmesniam už kitus, ir kaip esančiam pradžioje, pirmiau. Taigi, archē yra „pirmasis“ abejomis šiomis prasmėmis. Archē yra pradas, pradžia, nes iš jo viskas kyla. Archē yra valdovas (arba įstatymas), nes jis suteikia visam kam, pasauliui, kuris iš jo kyla, tvarką ir ją palaiko. Archē įsteigia pasaulį. Toks pasaulis yra kosmos (κόσμος) – tvarka, gera tvarka, tvarkingas išdėstymas.

Sakoma, kad Pitagoras pirmasis šį graikų kalbos žodį, turėjusį ir sutvarkymo, sudėliojimo, (valdžios ar režimo) įsteigimo, papuošimo ar papuošalo reikšmes/konotacijas, panaudojo įvardyti visatai kaip tokiai, kuri, anot jo, buvo kilusi iš ir tvarkoma skaičiaus. Vėliau Pitagoru sekusiam Platonui skaičius, arba proporcija, harmonija, užims esminę vietą aptariant tiek metafizikos, tiek estetikos ar politinės teorijos ir etikos temas. 

M. Heideggerio įvardijimu, senųjų graikų archē reiškia kildinantį sutvarkymą arba sutvarkantį kildinimą.

Ankstyvieji graikų mąstytojai šį pradą ir principą (lotyniškasis archē vertimas), arba princepsą, šį Pirmąjį, įvardijo įvairiai. Juo galėjo būti Vanduo, Oras, Ugnis, Begalinumas/Beribiškumas, Skaičius, Vienis/Būtis, Logas ir kt. Pasak Heideggerio, graikiškasis mąstymas apskritai, kad ir kaip būtų įvardytas Pirmasis, kilo iš būties atverties, ryškumo. Būties prezencija yra/buvo tai, kas pavadino juos mąstyti. Graikai Pirmąjį, arba būtį, suprato kaip esantį visados dabar, t. y. suprato jį iš kintančių dalykų daugio bei laiko patirties. Viskas kinta – turi ateitį, praeitį, dabartį, o archē visados yra dabar kaip šį viską kildinantis bei tvarkantis. Todėl to meto graikų filosofijos kertinė problema buvo šio visados dabartiško „vienio“ ir ateitiškų-praeitiškų-dabartiškų daiktų „daugio“ santykis. Archē yra daiktus steigiantysis-tvarkantysis – ir todėl tai, kas steigia daugyje proporciją, harmoniją, meilę, be ko jie neišsilaikytų vienyje ir „išsibarstytų“. 

Aristotelis šį laikišką dalykų buvimą telkiantį vienį vadino telos.

Su dalykų būties, archē, mąstymu atsiranda logika. Apie ją kalbėsime kitoje straipsnio dalyje.