Su šventuoju Prisikėlimu!

Šį priešvelykinį pavasarį pasaulyje kaip niekada daug blogio, nuodėmės, tamsos, smurto, melo, mirties, neapykantos, nevilties, godumo, išdavystės, prakeiksmo, piktavališkumo.

Atrodo, šių  baisybių ir bjaurybių pulkai ir legionai be perstojo lenda iš tamsiausių bei giliausių pragaro užkaborių ir gausėja, veisias, dauginas pagal aritmetinę ir geometrinę progresiją kartu paėmus. 

Atrodo, Kristaus pečių dar niekad neslėgė tokia sunki žmonijos nuodėmių našta, kurią vargu ar net jis galėtų pakelti. Atrodytų, kartą po šiuo kryžiumi nupuolus, Išganytoją turėtų ištikti amžinasis nokautas be jokių galimybių prisikelti ar bent trumpam atsikelti iki kito kritimo. 

Ir visgi Tas, Kuris gyvybę už draugus atiduoda, tiesiog negali neprisikelti. Juolab kad Jo draugams taip reikalingas prisikėlimas. Gėrio, dorybės, šviesos, tiesos, gyvybės, meilės, tikėjimo, laisvės, draugystės, ištikimybės, malonės, didžiadvasiškumo prisikėlimas. Ir jis neišvengiamai atėjo, kaip ir kiekvienais metais. 

Tad visus jus maloniai sveikiname su šiuo Prisikėlimu, linkėdami gyventi jo dvasioje dabar ir per amžius.

O aukščiau minėtasis tamsybių legionas teeina vienam kadaise garsiam laivui nurodytais keliais. Dabar ir per amžius. Šviesių šv. Velykų!