Meditacija. Prisikėlimo druska

Bet kas gi yra – Amžinasis Gyvenimas? Kas gi yra Amžinybę atveriantis Dievo Sūnaus Prisikėlimas? Ar tikrai šiandien mes Tai pažįstame? 

Mums, šiuolaikiniame Vartotojų pasaulyje gyvuojantiems tikintiesiems, vis sunkiau Dievo vaikų laisvę grindžiančią Tikrovę pažinti. Deja, Vartotojų ideologija sergantis ir šiam pasauliui pritaikytas [sumodernintas] tikėjimas malonų religinių patirčių sklidiną „prisikėlimą“ pavertė tikėjimo Viešpaties Prisikėlimu pakaitalu. Ką gi tai reikštų?  Pažvelkite į mūsų bažnyčiose vykstančius Eucharistijos „šventimus“. Pagrindinė šių „šventimų“ kryptis - išimtinai žmogaus patenkinimas ... Dievo vardu. Kaip gi nuoširdžiai stengiamasi, kad „šventimuose“ vyrautų tik teigiamos emocijos! Juk Dievas tenori žmogui tik gėrio ... Tad jokių neigiamų emocijų, jokių mirties, aukos, kančios reminiscencijų nereikia liturginių pamaldų metu ... Tokiu būdu pati mūsų Tikėjimo esmė - Eucharistijos Auka - nyksta iš tikinčiųjų savimonės. 

Paklauskime savęs: ar šiandien suprantame, ką reiškia Viešpaties Aukos sudabartinimas? 

Ar žinome, ką reiškia stoti Šv. Mišiose į Kryžiaus akivaizdą? Ar turime Tikėjimo, Vilties ir Meilės galios su Kristaus Auka susitapatinti ir Ją patirti? Krikščionio gyvenimas ir yra stotas Aukoje, kurioje ir tik kurioje atsiveria Viešpaties Prisikėlimas. Nes Kryžiaus Aukos atvertyje išliejamas Kraujas ir Vanduo, kuris mus, nusidėjėlius, perkeičia Dievo Sūnuje ir dovanoja į-Sūnystę, t.y. gyvenimą Dvasioje bendrystėje su Tėvu ir Sūnumi. Tai ir yra Prisikėlimas. 

Vartotojų gi „prisikėlimas“ yra šis „šventimo“ surogatas. Nuoširdžiai siekiamas malonios religinės patirties palaikymas; patirties, kurioje nebelieka Aukos druskos – nėra joks Gyvenimas Sūnuje. Vartotojų ideologija sergantiems tikintiesiems religinės „cukros vatos“ patirtis pakeičia patį Tikėjimą, kurio esmė – Gailestingumo Aukoje atvertis. Ši Atvertis ir yra Vartai į Amžinąjį gyvenimą. 

Nebešvęskime pasaulio su jo maloniomis patirtimis. 

Tikėjimo akimis žvelkime į Viešpaties žaizdas ir nusižeminę stokime į akistatą su Sūnaus Auka, vildamiesi būti į Jo Amžinąsias padangtes įvesdinti.