Vytis Valatka. Hidros bėdos tveriant ketvirtąją Romą


















Saulėgrąžų laukai nevysta,
Aguonos nekeičia spalvų,
Pelkynuos hidra pasiklysta
Netekus tūkstančių galvų.

Jos vamzdį smagios rūdys graužia-
Jau greit liks šaudyt akimis,
O laumės sąmonę nulaužia.
Skola širdies akmenimis

Dienos rūsčiosios knygoj lieka,
Kuri neturi terminų.
Septynios kalvos virs į nieką
Už saują kryžiaus pelenų.



Kategorijos:

1 komentarai