Aguonos nekeičia spalvų,
Pelkynuos hidra pasiklysta
Netekus tūkstančių galvų.
Jos vamzdį smagios rūdys graužia-
Jau greit liks šaudyt akimis,
O laumės sąmonę nulaužia.
Skola širdies akmenimis
Dienos rūsčiosios knygoj lieka,
Kuri neturi terminų.
Septynios kalvos virs į nieką
Už saują kryžiaus pelenų.
Ačiū, tiesa, grožis, gėris.
AtsakytiPanaikinti