Vytis Valatka. Ergo sum?
















Manęs nėra, slepiuosi užu rimo, 
Už ritmo, metro, Kapitolijaus kalvų, 
Manęs nėra- akimirką dvasia nurimo, 
Nereikia nei gimdyti, nei kapot galvų. 

Manęs nėra. Aš už taikos ir karo. 
Pasaulin grįžtu tik, kai pakviečia kava. 
Pirties privengiu, kad negaučiau garo, 
Gal kitą kartą- ir rami galva. 

Slepiuos už Apeninų, sausumos ir jūros, 
Baugu atrasti Dievą už kalnų, 
Pasaulis telpa delnuose klaviatūros, 
Manęs nėra, bet visgi gyvenu...

Kategorijos:

0 komentarai