RSS
Facebook
Mieli bičiuliai,
Beveik prieš 5 metus prof. Mažylis surado vieną ilgai ieškoto Vasario 16-osios akto egzempliorių. Ir akimirkai sustojo laikas. Tą žavingą akimirką sugrįžo pasididžiavimas praeities žmonėmis ir darbais. Sugrįžo ir supratimas, kad tie darbai lemia ir mūsų dabartį, kuri nėra pati geriausia, bet nėra ir blogiausia, o ją puoselėti, gerinti ir tobulinti turime mes patys.
Atrodė, ši žavinga akimirka tęsis amžinai, kaip ir joje sugrįžusi vienybė. Tiesiog laikas sustojo, užleidęs vietą amžinybės ritmui. Visgi, perfrazuojant žinomos dainos žodžius, laikas pretenduoja į visagalybę. Tad jis ir vėl įprastai perėmė iniciatyvą, ir amžinybė su žaviąja akimirka nutolo. Atrastasis Vasario 16-osios aktas vėl nugrimzdo į užmaršties, tarpusavio kovų ir individualių verčių bei galių tvirtinimo vandenyno dugną.
Tačiau turime jums gerą naujieną- laiko pergalė prieš amžinybę iš tikrųjų tėra laikina. Net ir vandenyno dugne nusėdusi amžinybė išlieka. Nes tik ji amžina. Tereikia nepabūgti kantriai it brangiausio perlo jos ieškoti.
Tad kiekvienam jūsų linkime savo širdyje surasti dvasinį - amžinąjį - Vasario 16-osios aktą, jį tvirtai ten laikyti ir pagal jį savąją Lietuvą statyti. Bendriomis jėgomis, vertinant kiekvieno indėlį.
Tad lai nesibaigia amžinoji Lietuvos statyba. O tam tereikia visai nedaug. Tiesiog nebijoti tapti ir pasilikti mažyliais. Tiesiog.
arche.lt
Nuotraukoje - paskutinis Vasario 16-osios šventimas tarpukario Lietuvoje, Vilnius, 1940. Šaltinis: kaunozinios.lt
0 komentarai