Vytis Valatka. Kūrybiškumas ir vizualumas pagal profesorių Howkinsą: aštuntoji, devintoji, dešimtoji tezės ir klausimas iš auditorijos

Šis tekstas pratęsia straipsnių ciklą, skirtą profesoriaus Johno Howkinso pranešimui, skaitytam Vilniaus Gedimino technikos universiteto tarptautinės konferencijos „Vizualumas 2021: medijos ir komunikacija“ plenarinėje sesijoje. Pranešime profesorius pateikė 10 esminių teiginių apie kūrybiškumą, vizualumą ir jų tarpusavio santykį. Ankstesniame straipsnyje pristatėme penktąją, šeštąją ir septintąją profesoriaus tezes. Šiame straipsnyje trumpai aptarsime aštuntąją, devintąją, dešimtąją tezes ir profesoriaus atsakymą į intriguojantį klausimą iš auditorijos.

Taigi, aštunta, šiuolaikiniame pasaulyje stebimas dar vienas globalus akcentų perkėlimas, susijęs su ankščiau minėtu perėjimu nuo inovacijos prie kūrybiškumo. Tai perėjimas nuo švietimo (education) prie mokymosi (learning). Švietimas yra nuleistas iš viršaus, palaikomas ir vykdomas vyriausybės. Jis yra privalomas nuo tam tikro amžiaus iki tam tikro amžiaus. Ir jeigu, pabaigęs privalomą švietimo procesą, tu pradedi dirbti, dažniausiai palieki švietimo sistemą ir į ją nebegrįžti. Taigi švietimas yra ribotas laike. Tuo tarpu mokymasis yra visai kitoks reiškinys. Jis prasideda labai anksti, dar kūdikystėje. Jis labai asmeniškas, motyvuotas paties besimokančio asmens. Jis gali niekada nesibaigti. Būtent mokymasis paprastai būdingas kūrybiškiems žmonėms. Šie žmonės tiesiog pažymėti nepasotinamu smalsumu ir troškimu mokytis. Jiems mokymasis yra žymiai svarbesnis už švietimą.  Švietimas- tai iš esmės žinojimo perdavimas. Jis susijęs su faktais ir jų supratimu (understanding). Tuo tarpu mokymasis susijęs su asmeninio elgesio, nuostatų ir suvokimo (perception) pokyčiais. Mes mokomės dalindamiesi patirtimi. Mokomės nuo pat kūdikystės, kada tas patirties perėmimas būna tiesiog kopijavimas. Kopijavimo neatsisakome ir vėlesniais gyvenimo etapais. Kopijuojame tuos, kuriuos dažniausiai matome, tuos, kurie į mus panašūs, ar  į kurios patys norime būti panašūs. Kūrybingumas turi stiprų mimetinį (kopijavimo) aspektą. Vizualumas taip pat turi stiprų mimetinį aspektą. Bet kokiu atveju, mes pirmiausiai mokomės iš patirties. Garsus XIX a. filosofas, psichologas, pragmatizmo filosofijos pradininkas Ch. Peirce‘as yra pasakęs: „Patirtis yra mūsų didžioji ir vienintelė mokytoja“. Jam antrino garsus kanadietis, medijų teoretikas M. McLuhanas: „Veikiau patirtis nei supratimas daro poveikį mūsų elgesiui“ .

Devinta, aukščiau minėtas globalus akcentų perkėlimas nuo inovacijų į kūrybiškumą susijęs su mąstymu apie kūrybinių idėjų realizavimą tinkamu laiku.

Dešimta, vizualumas yra sąvokomis išreikšto ir paaiškinto kūrybiškumo kamščiatraukis. Kūrybiškumo ištakos yra vizualaus pobūdžio vaizdiniai, vėliau tie vaizdiniai išreiškiami ir artikuliuojami tekstais, kad jais būtų pasidalinta su kitais žmonėmis.

Po pranešimo profesoriui buvo pateiktas klausimas: „Jei patirtis yra pirmoji kūrybiškumo mokytoja, kas tokiu atveju yra antroji mokytoja (-as)?“ Profesorius atsakė, kad patirtis yra svarbiausioji mokytoja – pirmoji, antroji, trečioji. Kiti svarbūs mokytojai yra konkurencija ir smalsumas. Visi šie mokytojai reikalingi, norint realizuoti kūrybiškumą – kurti tai, kas yra nauja, skirtinga ir geriau už jau esančius dalykus.

Daugiau informacijos apie konferenciją: http://visuality.vgtu.lt/index.php/visuality/2021 

Vytis Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto profesorius.

Kategorijos:

0 komentarai