Taigi, aštunta, šiuolaikiniame pasaulyje stebimas
dar vienas globalus akcentų perkėlimas, susijęs su ankščiau minėtu perėjimu nuo
inovacijos prie kūrybiškumo. Tai perėjimas nuo švietimo (education) prie
mokymosi (learning). Švietimas yra nuleistas iš viršaus, palaikomas ir vykdomas
vyriausybės. Jis yra privalomas nuo tam tikro amžiaus iki tam tikro amžiaus. Ir
jeigu, pabaigęs privalomą švietimo procesą, tu pradedi dirbti, dažniausiai
palieki švietimo sistemą ir į ją nebegrįžti. Taigi švietimas yra ribotas laike.
Tuo tarpu mokymasis yra visai kitoks reiškinys. Jis prasideda labai anksti, dar
kūdikystėje. Jis labai asmeniškas, motyvuotas paties besimokančio asmens. Jis
gali niekada nesibaigti. Būtent mokymasis paprastai būdingas kūrybiškiems
žmonėms. Šie žmonės tiesiog pažymėti nepasotinamu smalsumu ir troškimu mokytis.
Jiems mokymasis yra žymiai svarbesnis už švietimą. Švietimas- tai iš esmės žinojimo perdavimas.
Jis susijęs su faktais ir jų supratimu (understanding). Tuo tarpu mokymasis
susijęs su asmeninio elgesio, nuostatų ir suvokimo (perception) pokyčiais. Mes
mokomės dalindamiesi patirtimi. Mokomės nuo pat kūdikystės, kada tas patirties
perėmimas būna tiesiog kopijavimas. Kopijavimo neatsisakome ir vėlesniais
gyvenimo etapais. Kopijuojame tuos, kuriuos dažniausiai matome, tuos, kurie į
mus panašūs, ar į kurios patys norime
būti panašūs. Kūrybingumas turi stiprų mimetinį (kopijavimo) aspektą.
Vizualumas taip pat turi stiprų mimetinį aspektą. Bet kokiu atveju, mes
pirmiausiai mokomės iš patirties. Garsus XIX a. filosofas, psichologas,
pragmatizmo filosofijos pradininkas Ch. Peirce‘as yra pasakęs: „Patirtis yra
mūsų didžioji ir vienintelė mokytoja“. Jam antrino garsus kanadietis, medijų
teoretikas M. McLuhanas: „Veikiau patirtis nei supratimas daro poveikį mūsų
elgesiui“ .
Devinta, aukščiau minėtas globalus akcentų
perkėlimas nuo inovacijų į kūrybiškumą susijęs su mąstymu apie kūrybinių idėjų
realizavimą tinkamu laiku.
Dešimta, vizualumas yra sąvokomis išreikšto ir
paaiškinto kūrybiškumo kamščiatraukis. Kūrybiškumo ištakos yra vizualaus
pobūdžio vaizdiniai, vėliau tie vaizdiniai išreiškiami ir artikuliuojami
tekstais, kad jais būtų pasidalinta su kitais žmonėmis.
Po pranešimo profesoriui buvo pateiktas
klausimas: „Jei patirtis yra pirmoji kūrybiškumo mokytoja, kas tokiu atveju yra
antroji mokytoja (-as)?“ Profesorius atsakė, kad patirtis yra svarbiausioji
mokytoja – pirmoji, antroji, trečioji. Kiti svarbūs mokytojai yra konkurencija
ir smalsumas. Visi šie mokytojai reikalingi, norint realizuoti kūrybiškumą –
kurti tai, kas yra nauja, skirtinga ir geriau už jau esančius dalykus.
Daugiau
informacijos apie konferenciją: http://visuality.vgtu.lt/index.php/visuality/2021
Vytis
Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų
fakulteto profesorius.
0 komentarai