Aktualijos

Vytis Valatka. Kūrybiškumas ir vizualumas pagal profesorių Howkinsą: penktoji, šeštoji ir septintoji tezės

× 6/25/2021

Šis tekstas pratęsia straipsnių ciklą, skirtą profesoriaus Johno Howkinso pranešimui, skaitytam Vilniaus Gedimino technikos universiteto tarptautinės konferencijos „Vizualumas 2021: medijos ir komunikacija“ plenarinėje sesijoje. Pranešime profesorius pateikė 10 esminių teiginių apie kūrybiškumą, vizualumą ir jų tarpusavio santykį. Ankstesniame straipsnyje susitelkėme ties trečiąja ir ketvirtąją profesoriaus tezėmis. Šiame straipsnyje trumpai aptarsime penktąją, šeštąją ir septintąją tezes.

Taigi, penkta, aukščiausia kūrybiškumo forma yra idėjų kūrimas, o iškiliausia idėja yra ta, kuri keičia mūsų suvokimą. Iškilūs menininkai, dizaineriai, išradėjai ir t.t. tiesiog keičia mūsų įsigalėjusį suvokimą, arba dar tiksliau kalbant, mūsų suvokimo suvokimą.

Šešta, kūrybingumo šaltiniai yra vizualaus pobūdžio. Visgi siekiant kūrybinių idėjų realizavimo ir pritaikymo, iškyla teksto ir paaiškinimo poreikis. Dauguma mūsų kūrybinių idėjų reikalauja tolesnio palaikymo, vystymo, žmonių, pinigų, technologijų, kitų išteklių. Tam, kad gautų visa tai, idėjos turi būti paaiškintos. Štai kodėl joms reikalingi žodžiai ir tekstai. Idėjas būtina fiksuoti, tiesiog užrašyti, pakelti į kitą pakopą. Kad pasidalintume idėjomis su kitais žmonėmis, jas paskleistume, išaiškintume ir gautume joms paramą, privalome jas paversti mažiau asmeninėmis, mažiau subjektyviomis, mažiau vizualiomis. Privalome jas paversti jas beasmenėmis, objektyviomis, paremtomis faktais ir tekstais. Tai padaroma 3 būdais: įvardijimu, apibrėžimu, aprašymu. Kitaip sakant, idėjas reikia artikuliuoti. Pradinis kūrybiškumo postūmis yra vizualaus ir holistinio pobūdžio, tačiau vėliau reikalingas tekstas, kuris yra linijinis, paremtas logika, argumentais ir išvadomis. Kūrybiniai vaizdiniai tiesiog egzistuoja, tuo tarpu tekstai juos paaiškina, pristato ir paverčia įgyvendinamais arba ne.

Septinta, šiuolaikinio pasaulio akcentuose stebime globalų perėjimą nuo inovacijos prie kūrybiškumo. Kūrybiškumas yra asmeniškas ir subjektyvus, o inovacija – beasmenė ir objektyvi. Kita vertus, inovacija yra ne kas kita kaip kūrybiškumo rezultatas. Įgyvendintos kūrybinės idėjos veda prie paties įvairiausio pobūdžio inovacijų – mene, medijose, dizaine ir t.t. Per paskutinius 20-30 metų pastebimas kūrybos ekonomikos augimas, vis labiau suvokiama kūrybiškumo svarba visose žmogaus ir visuomenės gyvenimo ir veiklos srityse. Visa tai lemia, kad inovacijų jau nebegalima suprasti be kūrybiškumo.

Daugiau informacijos apie konferenciją: http://visuality.vgtu.lt/index.php/visuality/2021

Vytis Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto profesorius.