Taigi, trečia, kūrybiškumas yra neaiškus, miglotas, sunkiai suprantamas ir
išreiškiamas dalykas tiek pačiam kūrėjui, tiek jo potencialiai auditorijai. Kūrybiškumas
nėra paprastas ir įprastai priimamas. Kūrybiškumas paprastai kelia ginčus. Jis
stebina ir šokiruoja žmones. Vieniems žmonėms jis patinka, kitiems – ne. Paties
kūrėjo atžvilgiu kūrybiškumas yra romantiška realybė, tiek kiek jis susijęs ne
su tam tikromis nusistovėjusiomis taisyklėmis, kanonais ar dogmomis, o su
spontaniškomis asmeniškomis kūrėjo vizijomis, įsivaizdavimais, fantazijomis.
Ketvirta, kūrybiškumas prasideda vaizdiniais, paveikslais, vizijomis. Pvz.,
garsiam poetui Williamui Blake‘ui kūrybiškumas prasidėjo būtent nuo vizijų.
Prof. Howkinsas pabrėžė, kad žmonės jo dažnai klausia: „Kaip aš galėčiau būti
kūrybingas?“, dažnai tenorėdami pasakyti
„Aš neturiu kūrybingumo“. Į šį klausimą profesorius paprastai atsako
kitu klausimu: „Ar jūs sapnuojate? Ar jūs kuriate fantazijas? Ar fantazuojate
apie kažką, kas būtų skirtingas, geresnis, malonesnis nei jau esami dalykai
tiek jums, tiek kitiems?“ Būtent šios fantazijos, jose kylantys vaizdiniai ir
vizijos yra kūrybiškumo kibirkštis. Profesorius prisipažįsta, kad jis jau
daugelį metų domisi hipnagogija, kuri nagrinėja tą subtilų momentą, kai nuo
sąmoningumo būsenos pereinama prie miego. Tai momentas, kai mes pusiau miegame,
pusiau būdraujame, kai suvokiame savo nesąmoningumą, kai esame užvaldyti šiek
tiek racionalių ir šiek tiek neracionalių, abstrakčių, neartikuliuotų jutimų.
Iš šios būsenos gali kilti daug idėjų ir tikrąjį kūrybiškumo talentą galima
įvardinti kaip gebėjimą veikti šiame lygmenyje ir sutvarkyti, suvaldyti
minėtąsias idėjas. Taip pat svarbu pastebėti, kad nors kūrybiškumas prasideda
vaizdiniais, paveikslais, vizijomis, tačiau tos vizijos niekada neateina su
užbaigta (perfect) rašyba ir gramatika. Vizijos tiesiog yra. Jos įsišaknijusios
kūrybiškume. Todėl pagrindinė kūrybinio proceso kategorija ir vertybė yra
estetika. Pirmiausiai tai pasakytina apie menus, architektūrą ir dizainą. Bet
tai lygiai taip pat svarbu ir mokslinėje kūryboje. Profesorius pabrėžė, kad jis
visada domėjosi menų ir mokslų sąsajomis ir sankirtomis. Jis pastebėjo, kad
nemaža garsių mokslininkų dalis pabrėžia estetikos svarbą moksle. Štai įžymus
XX a. mokslininkas G. H. Hardy teigė, kad būtent grožis, jo paieška ir pajauta
yra pirmasis žingsnis mokslinėje veikloje. Tuo tarpu garsusis Einsteinas taip
apibūdino savo mokslinius tyrimus: „Kalbos žodžiai, nesvarbu, ar jie parašyti,
ar ištarti, visgi neatrodo turintys svarbų vaidmenį mano mąstymo mechanizme.
Mano mąstymo elementai – tai ženklai ir daugiau ar mažiau aiškūs vaizdiniai“.
Savo ruožtu garsus britų astronomas F. Hoyle‘as taip yra pasakęs apie
Einsteiną: „jis iškėlė stilių prieš visą detalių sumaištį“. Kitaip sakant,
Einsteinas buvo tobulas stilistas, siekęs tokio savo mokslinės kūrybos
rezultato, kuris būtų ir atitinkantis tiesą, ir stilingas.
Daugiau
informacijos apie konferenciją: http://visuality.vgtu.lt/index.php/visuality/2021
Vytis
Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų
fakulteto profesorius.
0 komentarai