Vytis Valatka. Kūrybiškumas ir vizualumas pagal profesorių Howkinsą: trečioji ir ketvirtoji tezės

Taigi, trečia, kūrybiškumas yra neaiškus, miglotas, sunkiai suprantamas ir išreiškiamas dalykas tiek pačiam kūrėjui, tiek jo potencialiai auditorijai. Kūrybiškumas nėra paprastas ir įprastai priimamas. Kūrybiškumas paprastai kelia ginčus. Jis stebina ir šokiruoja žmones. Vieniems žmonėms jis patinka, kitiems – ne. Paties kūrėjo atžvilgiu kūrybiškumas yra romantiška realybė, tiek kiek jis susijęs ne su tam tikromis nusistovėjusiomis taisyklėmis, kanonais ar dogmomis, o su spontaniškomis asmeniškomis kūrėjo vizijomis, įsivaizdavimais, fantazijomis.

Ketvirta, kūrybiškumas prasideda vaizdiniais, paveikslais, vizijomis. Pvz., garsiam poetui Williamui Blake‘ui kūrybiškumas prasidėjo būtent nuo vizijų. Prof. Howkinsas pabrėžė, kad žmonės jo dažnai klausia: „Kaip aš galėčiau būti kūrybingas?“, dažnai tenorėdami pasakyti  „Aš neturiu kūrybingumo“. Į šį klausimą profesorius paprastai atsako kitu klausimu: „Ar jūs sapnuojate? Ar jūs kuriate fantazijas? Ar fantazuojate apie kažką, kas būtų skirtingas, geresnis, malonesnis nei jau esami dalykai tiek jums, tiek kitiems?“ Būtent šios fantazijos, jose kylantys vaizdiniai ir vizijos yra kūrybiškumo kibirkštis. Profesorius prisipažįsta, kad jis jau daugelį metų domisi hipnagogija, kuri nagrinėja tą subtilų momentą, kai nuo sąmoningumo būsenos pereinama prie miego. Tai momentas, kai mes pusiau miegame, pusiau būdraujame, kai suvokiame savo nesąmoningumą, kai esame užvaldyti šiek tiek racionalių ir šiek tiek neracionalių, abstrakčių, neartikuliuotų jutimų. Iš šios būsenos gali kilti daug idėjų ir tikrąjį kūrybiškumo talentą galima įvardinti kaip gebėjimą veikti šiame lygmenyje ir sutvarkyti, suvaldyti minėtąsias idėjas. Taip pat svarbu pastebėti, kad nors kūrybiškumas prasideda vaizdiniais, paveikslais, vizijomis, tačiau tos vizijos niekada neateina su užbaigta (perfect) rašyba ir gramatika. Vizijos tiesiog yra. Jos įsišaknijusios kūrybiškume. Todėl pagrindinė kūrybinio proceso kategorija ir vertybė yra estetika. Pirmiausiai tai pasakytina apie menus, architektūrą ir dizainą. Bet tai lygiai taip pat svarbu ir mokslinėje kūryboje. Profesorius pabrėžė, kad jis visada domėjosi menų ir mokslų sąsajomis ir sankirtomis. Jis pastebėjo, kad nemaža garsių mokslininkų dalis pabrėžia estetikos svarbą moksle. Štai įžymus XX a. mokslininkas G. H. Hardy teigė, kad būtent grožis, jo paieška ir pajauta yra pirmasis žingsnis mokslinėje veikloje. Tuo tarpu garsusis Einsteinas taip apibūdino savo mokslinius tyrimus: „Kalbos žodžiai, nesvarbu, ar jie parašyti, ar ištarti, visgi neatrodo turintys svarbų vaidmenį mano mąstymo mechanizme. Mano mąstymo elementai – tai ženklai ir daugiau ar mažiau aiškūs vaizdiniai“. Savo ruožtu garsus britų astronomas F. Hoyle‘as taip yra pasakęs apie Einsteiną: „jis iškėlė stilių prieš visą detalių sumaištį“. Kitaip sakant, Einsteinas buvo tobulas stilistas, siekęs tokio savo mokslinės kūrybos rezultato, kuris būtų ir atitinkantis tiesą, ir stilingas.

Daugiau informacijos apie konferenciją: http://visuality.vgtu.lt/index.php/visuality/2021 

Vytis Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto profesorius.