Taigi, pirma, kūrybiškumas – tai nesibaigiantis procesas. Jo metu kuriamos
idėjos, kurios yra naujos, skirtingos ir kokiu nors aspektu geresnės už jau
esančias ir nusistovėjusias idėjas. Tai reiškia du esminius dalykus. Viena
vertus, kūrybiškumas visada sukuria pridedamąją vertę. Jis sukuria tai, kas yra
patrauklesnis ir labiau pageidaujamas dalykas tiek potencialiam vartotojui,
tiek pačiam kūrėjui. Ta savybė „patrauklesnis“ ir „labiau pageidaujamas“ gali
būti suprasta labai įvairiai, pvz., kaip „gražesnis“, „elegantiškesnis“,
„praktiškesnis“, „greitesnis“, „pigesnis“, „patogesnis“ ir t.t. Kita vertus, pats
kūrėjas savo kūrybiškumą suvokia ir išgyvena kaip labai pozityvų veiksmą. Tas
veiksmas būtent taip suvokiamas ne tik todėl, kad juo randamas tam tikros
problemos sprendimas, bet ir dėl to, kad šis veiksmas kažką naujo prideda prie
esamo pasaulio, paversdamas jį šiek tiek geresne vieta. Pasaulis tiesiog tampa
geresne vieta – jame tampa geriau gyventi, geriau jaustis. Pasaulis tampa
gražesnis, elegantiškesnis ir t.t.
Antra, kūrybiškumo šaltiniai yra labai individualaus ir asmeniško pobūdžio.
Kūrybos aktas prasideda vienumoje, netgi slaptumoje. Šis aktas – ypač
intuityvus. Kiekviena meno forma, kiekviena kūrybiškumo sritis yra įsišaknijusi
kūrėjo asmenyje. Kūrybiškumas yra labai subjektyvus. Jis kyla iš kūrėjo sielos
ir iš esmės yra nematomas.
Daugiau informacijos apie konferenciją: http://visuality.vgtu.lt/index.php/visuality/2021
Vytis Valatka yra Vilniaus
Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto profesorius.
0 komentarai