Aktualijos

Vytis Valatka. Kūrybiškumas ir vizualumas pagal profesorių Howkinsą: pirmoji ir antroji tezės

× 6/21/2021

Kūrybiškumas – tai vienas svarbiausių įgūdžių ir savybių šiandienos ir ateities pasaulio darbo rinkoje, įvairios organizacijos kūrybiškumą kaip būtiną darbuotojo kompetenciją įvardija jau seniai, kūrybiškumo svarba vis labiau siejama su inovacijomis ir įvardijama visose visuomenės veiklos srityse. Tačiau kartu ir kyla klausimai kas yra tas kūrybiškumas, ar jo išmokstama, ar ir kiek kiekvienas esame kūrybiškas ir kaip tas kūrybiškumas pasireiškia žmogaus kasdienoje? Kur yra kūrybiškumo pradžia ir kokios sąsajos yra tarp kūrybiškumo ir vizualumo? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto tarptautinėje konferencijoje „Vizualumas 2021: medijos ir komunikacija“ dalyvavęs Linkolno universiteto (Anglija) ir Šanchajaus teatro akademijos (Kinija) profesorius, vienas žymiausių šių laikų kūrybinių industrijų, inovacijų, medijų ir komunikacijos tyrėjų, praktikų, ekspertų ir strategų Džonas Howkinsas pateikė 10 esminių teiginių apie kūrybiškumą, vizualumą ir jų tarpusavio santykį. Šiuo tekstu pradedame straipsnių ciklą, kuriame pristatysime visas 10 profesoriaus nurodytų tezių. Šiame straipsnyje trumpai aptarsime profesoriaus startinę poziciją, t.y. pirmąją ir antrąją tezes.

Taigi, pirma, kūrybiškumas – tai nesibaigiantis procesas. Jo metu kuriamos idėjos, kurios yra naujos, skirtingos ir kokiu nors aspektu geresnės už jau esančias ir nusistovėjusias idėjas. Tai reiškia du esminius dalykus. Viena vertus, kūrybiškumas visada sukuria pridedamąją vertę. Jis sukuria tai, kas yra patrauklesnis ir labiau pageidaujamas dalykas tiek potencialiam vartotojui, tiek pačiam kūrėjui. Ta savybė „patrauklesnis“ ir „labiau pageidaujamas“ gali būti suprasta labai įvairiai, pvz., kaip „gražesnis“, „elegantiškesnis“, „praktiškesnis“, „greitesnis“, „pigesnis“, „patogesnis“ ir t.t. Kita vertus, pats kūrėjas savo kūrybiškumą suvokia ir išgyvena kaip labai pozityvų veiksmą. Tas veiksmas būtent taip suvokiamas ne tik todėl, kad juo randamas tam tikros problemos sprendimas, bet ir dėl to, kad šis veiksmas kažką naujo prideda prie esamo pasaulio, paversdamas jį šiek tiek geresne vieta. Pasaulis tiesiog tampa geresne vieta – jame tampa geriau gyventi, geriau jaustis. Pasaulis tampa gražesnis, elegantiškesnis ir t.t.

Antra, kūrybiškumo šaltiniai yra labai individualaus ir asmeniško pobūdžio. Kūrybos aktas prasideda vienumoje, netgi slaptumoje. Šis aktas – ypač intuityvus. Kiekviena meno forma, kiekviena kūrybiškumo sritis yra įsišaknijusi kūrėjo asmenyje. Kūrybiškumas yra labai subjektyvus. Jis kyla iš kūrėjo sielos ir iš esmės yra nematomas.

Daugiau informacijos apie konferenciją: http://visuality.vgtu.lt/index.php/visuality/2021

Vytis Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto profesorius.