Meditacija. Pragaro žlugimas


Didžiojo Šeštadienio Rytmetinės maldos (Laudes) pirmasis priegiesmis:
 „O mors, ero mors tua, morsus tuus ero, inferne“

„O mirtie, būsiu tavoji mirtis; o pragare, būsiu tavasis gylys.“  

Dievo Sūnus nužudytas. Jis kape. Lyg Viešpaties ... nebėra. Kaip ir visos žūvančios, ar natūralia mirtimi nusibaigiančios būtybės, žmogus Jėzus irgi suvirsta į dulkes. Ir visgi, tai kitokios dulkės; tai - dieviškos dulkės.

Prisiminkime tas Pradžios dulkes: „Tuomet Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į nosį gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe.“ (Pr 2,7).

„Taip žmogus tapo gyva būtybe“, būtent, nemaria, Amžinojo Kūrėjo palaikoma - tikrai! - GYVA būtybe. Gyva - dėl būvio Kūrėjuje; gyva - dėl būtiško būtybės ryšio su visos Būties šaltiniu. 

Tačiau dėl Pradžioje padarytos nuodėmės (Pr 3,1-24) gyva būtybė tapo mari ... Nebe-gyva tikrąja, t.y. Kūrėjo sukurta, gyvasties prasme. 

Tas šiandien marioje žmogaus prigimtyje įsikūnijęs ir vakar nužudytas Dievo Sūnus dūla kape, irgi kaip žmogus suvirsdamas į dulkes; į tas pačias dulkes, iš kurių Pradžioje buvo sutverta ir Dievo nemaria gyvastimi įkvėpta žmogaus prigimtis.  

Ir štai Geroji Naujiena! Marioje prigimtyje įsikūnijusi Dievo prigimtis būtinai įveikia mirtį. Šiandien kapo tyloje marios „gyvos“ būtybės dulkės per kraują ir vandenį perkeičiamos pačios Amžinosios Gyvasties.    

„O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?! Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują: Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai paliudija, nes Dvasia yra tiesa.“ (1 Jn 5,5-6)

Iš tiesų, Kapo tyloje jau vyksta nauja Pradžia - visos mirties paliestos prigimties perkūrimas.

nieko sukurta (2 Mak 7,28), šiandien iš mirties niekio perkuriama kūrinija.  Jeigu Pradžioje niekas tiesiog buvo tuštuma, iš kurio Kūrėjo valia kilo kažkas, kas nėra niekas, tai šiandien tas niekas dėl Liuciferio pavydo tapo pripildytas Dievą neigiančia niekdaryste. Tai ir yra blogis ir pragaras, kuris tapo Dievo Sūnaus kapu. Viešpats iš tiesų per savo mirtį ant Kryžiaus, būtent, savo Meilės galia nužengė į ŠĮ pragarą.   

Visiškai paniekintas Dievas nužengia į šią save neigiančios puikybės tuštumą, kad ją savo Meilės galia sugriautų ir Gyvasties pilnatve perkurtų.

„Destruxit quidem claustras inferni, et subvertit potentias diaboli“
(Didžiojo Šeštadienio Aušrinės ketvirtasis atliepas Recessit pastor)

„Jis sugriovė pragaro užtvaras, ir velnio galias sutramdė.“

Šiandien Pragare - šioje stingdančios niekdarystės tuštumoje - skleidžiasi įsikūnijusi Dievo Meilė, kurioje ir Visa, kas Yra ir paliesta marumo yra perkuriama būti amžinai Dievo prigimties Artume.  

Pažvelki, žmogau, į savo niekdarystės ir savo mirties gelmę – į savo pragarą!

Ten - tavo kape - nusižeminęs ir į dulkes suvirstantis Dievo Sūnus jau perkeičia tave ir visą pasaulį. Jei priėmei Kryžiaus Auką kaip savą, jei nusižeminai, tapdamas klusnus iki mirties (Fil 2,8), tada tavyje irgi jau vyksta šis visagalės Dievo Meilės atgimimas. 

Nesibodėki, ženki į Kryžiaus slėpinį ir pateksi į Viešpaties išlaisvintos savo širdies slaptumą (Mt 6,6), kur - kartu su Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia (Jn 14, 23) – atrasi  Amžinąjį Prisikėlimą. Amen.    

mk
         

Kategorijos:

0 komentarai