Astanos vyskupas augziliaras Athanasius
Schneideris, žinomas pastoracijos teologas, tiesakalbis Bažnyčios supasaulėjimo ir klaidų kritikas, aptaria pasaulį ir Bažnyčią kankinančios epidemijos prasmę. Pateikiame jo interviu portalui "The Remnant" esminius akcentus.
------------------------------------------------------------------
------------------------------------------------------------------
Koronaviruso epidemija, mano manymu, be jokios abejonės
yra dieviškas įsikišimas siekiant nubausti ir nuskaistinti nuodėmingą pasaulį,
taip pat ir Bažnyčią. Mes neturėtume pamiršti, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus
fizines katastrofas laikė dieviškosiomis bausmėmis. Pavyzdžiui, mes skaitome: „Tuo pačiu metu
atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas
sumaišęs su jų aukomis. Tada Jėzus pasakė jiems: „Ar manote, kad
tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir
todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite,
visi taip pat pražūsite. Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo
bokštas prie Siloamo [tvenkinio] ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni
už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei
neatsiversite, visi taip pat pražūsite“. (Lk 13, 1-5)
Kultinis pagoniškojo stabo Pachamama pagarbinimas
Vatikane, ir dar Popiežiaus pritarimu, buvo pati tikriausia neištikimybės
pirmajam Dievo įsakymui nuodėmė. Tai buvo pasibjaurėjimas. Kiekvienas bandymas
sumenkinti šį garbinimo aktą [jo nuodėmingąją svarbą] negali atlaikyti
akivaizdžių įrodymų lavinos. Manau, kad šis stabmeldystės aktas tapo išdava eilės
kitų neištikimybės aktų, būtent, dieviškojo Tikėjimo kraičio saugojimo pareigai,
kuriuos per pastaruosius dešimtmečius vykdė daug aukšto rango Bažnyčios
hierarchijos narių.
Aš neturiu visiško tikrumo, kad koronaviruso protrūkis yra
dieviškasis atpildas už Pachamama įvykius Vatikane. Tačiau tokia išvada
nebūtų nutolusi nuo realybės. Jau Bažnyčios aušroje Kristus priekaištavo
Pergamo ir Tiatyrų bažnyčių vyskupams („angelams“) dėl jų susitaikymo su
stabmeldyste ir svetimavimu. „Jezebelės“, kuri suviliojo bažnyčią į stabmeldystę
ir neištikimybę (Apr 2,20), figūra taip pat gali būti suprantama kaip šių dienų
pasaulio, su kuriuo flirtuoja daugybė atsakingų bažnyčios atstovų, simbolis.
Šie Kristaus žodžiai taip pat galioja ir mūsų laikams: „Štai aš ją
nublokšiu į ligos patalą, o ištvirkavusius su ja – į didį vargą, jeigu jie
nenusigręš nuo jos darbų. Jos vaikus aš išžudysiu, ir visos
bendrijos sužinos, kad aš esu tas, kuris kiaurai permato širdis; aš atsilyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus.“
(Apr 2, 22–23) Kristus grasino bausme ir paragino bažnyčias atlikti atgailą: „Vis dėlto aš
turiu šį tą prieš tave: tu tenai turi besilaikančių mokslo Balaamo, (...) kad
šie valgytų stabams aukojamą mėsą ir ištvirkautų. Ir tu turi
panašiai besilaikančių nikolaitų mokslo. Tad atsiversk! O jeigu
ne, aš greitai ateisiu ir kovosiu su jais savo burnos kalaviju'.“
(Apr 2, 14-16).
Esu įsitikinęs, kad Kristus pakartotų tuos pačius žodžius
popiežiui Pranciškui ir kitiems vyskupams, kurie leido stabmeldiškai pagarbinti
Pachamamą ir kurie netiesiogiai leido lytinius santykius už galiojančios
santuokos ribų, leisdami vadinamiesiems „išsiskyrusiems ir susituokusiems“,
kurie yra lytiškai aktyvūs, priimti Šventąją Komuniją.
Šaltinis: The Remnant
Teisingas pastebėjimas kitaip ir būti negali
AtsakytiPanaikinti