Vytis Valatka. Kodėl verta grąžinti logiką į vidurinio mokslo programas


Jau nuo pat Antikos laikų pilnavertis humanitarinis išsilavinimas buvo neįsivaizduojamas be ilgesnių ar trumpesnių logikos studijų. Šiuolaikinėje Vakarų erdvėje (įskaitant ir Lietuvą) logika dėstoma daugelyje universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų kaip privalomas ar laisvai pasirenkamas bendrojo pobūdžio dalykas. Dar 20 a. pr. Europoje ir Amerikoje logikos disciplina buvo neatskiriama vidurinio mokslo programų dalis. Visgi 21 a. logika sunkiai kertasi kelią į vidurinio mokslo įstaigas. Ar kadaise bendruoju mokslų įrankiu laikytai disciplinai verta bandyti susigrąžinti prarastąsias pozicijas?

Kaip žmogus, turintis 20 m. logikos dėstymo patirtį, atsakysiu vienareikšmiškai teigiamai. Iš tiesų, būtų verta ir teisinga grąžinti logiką į vidurinio mokslo programas bent jau kaip laisvai pasirenkamą dalyką. Tam matyčiau keletą svarių priežasčių. 

Pirmiausiai, logika – vienas iš pagrindinių raktų į konstruktyvų ir aiškų dialogą. Juk logika – tai taisyklingo mąstymo teorija. Ji pateikia aiškaus, tikslaus ir argumentuoto mąstymo taisykles. Pirmiausia, ji moko aiškiai, tiksliai reikšti ir perduoti savo mintis. O tai – viena svarbiausių dialogo sąlygų. Turiu omenyje tiek tarpasmeninį, tiek tarpinstitucinį, tiek tarpvalstybinį dialogą. 

Antra, logika pateikia taisykles, leidžiančias iš vienų teiginių pagrįstai išvesti kitus bei vienus teiginius pakeisti jiems lygiaverčiais teiginiais. Pastarąjį aspektą norėčiau ypač pabrėžti. Turbūt pastebėjote, kad jei tą patį minties turinį skirtingiems žmonėms perduosime ta pačia forma, supratimo rezultatai skirsis. Juk žmonės skirtingi, todėl vieniems tas pats turinys geriau suprantamas, kai pateikiamas viena forma, tuo tarpu kitiems žmonėms priimtinesnė ir suprantamesnė kita forma. Kad būtume suprasti ir išgirsti, svarbu pašnekovui parinkti jam suprantamiausią minties pateikimo formą. Logika kaip tik ir turi visą aruodą taisyklių, kurios to paties turinio mintį leidžia išreikšti skirtingomis formomis.

Trečia, viena iš svarbiausių logikos dalių yra argumentacijos ir įrodymo teorija, kuri ir padeda kritiškai vertinti pateikiamą informaciją. Ši teorija moko, kaip argumentuoti savuosius teiginius, kaip paneigti oponento argumentaciją, supažindina su įvairiausiomis argumentacijos klaidomis ir būdais joms įveikti. Ši teorija taip pat moko kritiškai vertinti bet kurią argumentaciją, tiksliai nustatyti silpnąsias ir stipriąsias jos vietas ir, tuo remiantis, galiausiai apsispręsti dėl jos patikimumo. O tai – pirmas žingsnis į atsparumą propagandai, melagingoms naujienoms (fake news) ir kitiems manipuliaciniams mechanizmams, nūnai paplitusiems šiuolaikiniame pasaulyje. Šie aspektai – tik dalis tų nuostabių ir naudingų dalykų, kurių moko logika, ugdydama aiškų, tikslų, argumentuotą, kritišką mąstymą, reikalingą bet kurioje gyvenimo srityje ir situacijoje. Tad šio mąstymo įgūdžių ugdymas mokykloje – puiki investicija į mokinio ateitį.

Vytis Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius.

Kategorijos:

0 komentarai