Alvydas Jokubaitis
Pažiūrėkime į viską iš Europos Sąjungos ateities pozicijos, tarytum ją būtume sukūrę. Dabartis visada rodo ateitį. Kokia yra Europos Sąjungos ateitis? Jos nėra. Susiduriame tik su iki geresnių ekonominių rodiklių privesta dabartimi.
Neabejotinai žmonės ateityje uždirbs daugiau ir neabejotinai parduotuvėse bus geresnių prekių, o garažuose geresnių automobilių ir geresnėmis šiukšlėmis pripildytų konteinerių. Teisininkus, gydytojus ir valdinininkus pakeis robotai, ir tada europiečiai kaip kontrargumentą prisimins esą dvasinės būtybės. Tačiau niekas nekreips dėmesio į šį kontrargumentą, nes bus suvokiamas kaip atsilikusių žmonių argumentas.
Vieną dieną Europos parlamente bus suformuluotas reikalavimas įveikti mirtį, ir mokslininkai pradės įrodinėti, kad nebėra fizinio blogio ir liko tik neefektyvus mechanizmo funkcionavimas. Kas europiečiams šventa? Niekas, nes mechanizmas neturi šventumo suvokimo. Bet kokį aukštesnį žmogaus supratimą praradęs mechanizmas neturi ateities.
Tie, kas tiki tik mokslo, technikos ir ekonomikos pažanga neturi ateities. Šiais samprotavimais noriu išprovokuoti oponentus, kad jie sušuktų „žmogus negali rinktis ateities“. Tačiau, nuo kada žmogus negali rinktis ateities? Žmonės moka rinktis ateitį, nes jie gali melstis, ir maldauja, kad ateityje neatsitiktų blogų dalykų. Europos Sąjunga šiandien meldžiasi už dalykus, kurie ankstesnių laikų žmonėms atrodė kaip žmogaus dvasios pažeminimas.
0 komentarai