RSS
Facebook
 |
| Foto iš rinkinio NeGalios NePaliesti. Autorius - A. Aleksandravičius |
Su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Justu Džiugeliu esame pažįstami senai, nuo tada, kai Justas ne tik nesvajojo, bet ir, turbūt, nesapnavo būti Seimo nariu. Na, nebent sapnų nepasakojo. Todėl jaučiu atsakomybę įvertinti šiandieninę Justo situaciją ir pasidalinti savo pastebėjimais.
Ne paslaptis, kad Justas turi negalią. Ir ne paslaptis, kad mes negalios - bet kokios, nepažįstame.
Kaip mama, auginusi negalią turinčius sūnus, ir kaip dirbanti su negalią turinčiais vaikais, dar kartą tiesiog konstatuoju, kad negalia - fenomenas, lakmusas, parodantis mūsų - įsivaizduojamai neturinčių negalėjimų, tikrąjį veidą.
Ką sako šiandieninė Justo situacija?
Pirmiausia, kad mes - visuomenė, tarp mūsų, ir politikai, nes jie - visuomenės dalis - nepažįsta negalios, kaip unikalumo, o vertina kaip negalėjimą ar dar blogiau - manipuliaciją (siekimą naudos, pasinaudojimą).
Žinote, kuo pirmiausia skiriasi negalias turintys nuo kitų? NEMOKĖJIMU MELUOTI. Šie žmonės, o ypač turintys negalias nuo pat vaikystės, išlaiko dvasios tyrumą, nepriklausomai nuo amžiaus.
Nemaišykte su infantilumu! Priešingai - patirtys ir išgyvenimai šiuos žmones subrandina ir suteikia "tvirtą stuburą", nors fizinio kūno stuburas gali būti gležnas.
Todėl, Justo kaip politiko situacijos kontekste, pasinaudokime proga įvertinti jo pasakytą tiesą. Tiesą, kurią visa esybe jaučia negalią turintys. Tiesą, kurią BE BAIMĖS, naudos siekimo ir manipuliacijos gali išsakyti.
Tai ir yra negalios fenomenas, kurio mes - tariamai sveikieji, neturime. Tai dovana, gryninanti mus.
Tai esmė, kodėl mes bijome negalės ir neįgaliųjų. Tai raktas, kodėl mes vengiame, nepriimame, netoleruojame.
Pirmadienis - diena, svarbi Lietuvai, nes ji parodys mūsų - tautos išriktųjų tirąjį veidą.
Šis tekstas ne apie politines pažiūras. Jis apie mus.
0 komentarai