Julius Keleras. Iš ciklo „Aguonos“

Aiman!
Pripažįstu, jog klydau.
Nuvyto aguonos.

Koks šventvagis
Galėtų nudrėksti
čia ką tik pražydusią?

tarp kaimo kryžių
ir maurojančių karvių
aguonų puokštelė

vėžės rugiuos
o visos aguonos
sveikos

ar pasiruošęs keliauti
paklausk aguonų
kada pasikeis vėjas 

aguonos plazdant jūrai
ieškotų
tamsoj nublokšto drugelio 

aguonos plazdant jūrai
galvotų
apie vienatvę

aguonos plazdant jūrai
manytų
kad kažkas mazgoja slenksčius