Vytis Valatka. Kinikų etika: radikalus saikingumas ir laimė

Ankstesniame straipsnyje analizavome vieną esminių kinikų etinio maišto apraiškų - skurdo apologiją. Išsiaiškinome, kad, kinikų įsitikinimu, teisingo žinojimo lydimas skurdas veda į radikalaus saikingumo dorybę. Pastaroji, savo ruožtu, užtikrinanti žmogiškąją laimę. Dabar panagrinėsime, kokia laimė yra šio ilgo ir sunkaus kelio galutinė stotelė ir kaip ji pasiekiama.

Tad kaip radikalusis saikingumas nukreipia žmogų į laimingą gyvenimą? Kad atsakytume į šį klausimą, pirmiausiai turime išsiaiškinti, kam kinikai priskyrė žmogiškosios laimės sąvoką. Tai padaryti nelengva, kadangi tik nedidelė dalis išlikusių negausių kinikų filosofijos fragmentų analizuoja laimės fenomeną. Visgi remdamiesi šiais fragmentais, galime drąsiai teigti, jog kiniškoji laimės koncepcija – tai tam tikra sintezė, sujungusi 2 giminingas antikines laimės sampratas. Pirmoji iš jų įvardijama graikiškais terminais ἀπάθεια – beaistriškumo, bebaimiškumo būsena bei ἀταραξία – dvasios ramybė, geismų tyla. Šią laimės sampratą kinikams padiktavo jų mokytojo Sokrato gyvenimo būdas – kaip paliudija Ksenofontas, Sokratas gyvenęs „be rūpesčių ir baimės, nieko netrūkdamas“ . Antrasis kiniškai interpretuotos laimės dėmuo – ευθυμία – geras sielos nusiteikimas. Šią koncepciją kinikai perėmė iš Demokrito. Sudėję abu dėmenis, gauname štai tokį kinikų skelbtos laimės apibrėžimą: „Laimė – tai sielos ramybė ir geras nusiteikimas“. Šį apibrėžimą bene tiksliausiai išreiškė Diogenas, pasak kurio, „tikroji laimė – tai proto ir sielos buvimas nuolatinės ramybės ir džiaugsmo būsenoje“ .

Per saikingumą į dieviškumą

Štai toks kiniškai suprastos laimės apibrėžimas. Jį turėdami prieš akis, jau galime atskleisti, kaip skurdo, filosofijos ir teisingo žinojimo teikiamas radikalus saikingumas kreipia žmogų į laimę. Kaip jau minėta, radikalusis saikingumas – tai ne kas kita kaip maksimalus savųjų poreikių apribojimas. Šis radikalus poreikių apribojimas savo ruožtu tapatus minimaliam poreikių skaičiui. O į šį skaičių įeina patys būtiniausi poreikiai (minimalus maisto, gėrimų, meilės malonumų kiekis, tinkama oro temperatūra, patys paprasčiausi drabužiai etc.), kurie visur visada (sic!) gali būti patenkinti. Štai švelnus senosios Graikijos klimatas leidžia basakojui, lengvai apsirengusiam kinikui lengvai išgyventi tiek vasarą, tiek žiemą. Dosni gamta teikia pakankamai maisto ir gėrimų: pupų, datulių, javų, daržovių, moliuskų, tyro šaltinių vandens etc.  O atrasti dailią merginą ar moterį saikingam pasimylėjimui kinikų išminčiui vėlgi nėra jokia problema – pasak Antisteno, „tik išminčius žino, kas meilės vertas“ . 

Taigi radikalaus saikingumo dorybė leidžia kinikui apsiriboti pačiais būtiniausiais, tačiau visada lengvai patenkinamais poreikiais. Toks minimalus visada galimų patenkinti poreikių skaičius garantuoja nerimo ir baimės dėl ateities nebuvimą. Ši laisvė nuo baimės ir nerimo savo ruožtu užtikrina sielos ramybę ir gerą nusiteikimą. O tai jau ne kas kita, kaip kiniškai suprasta laimė.

Tad skurdo, filosofijos ir teisingo žinojimo teikiamas radikalus saikingumas galiausiai atveda į laimę. Paaiškėja, kad laimei pakanka minimalaus gėrybių kiekio. Kaip vaizdžiai pastebi Kratetas, viską, ko reikia laimei, galima atrasti kiniko elgetos krepšyje: „Kokia galia slypi elgetos krepšyje, negali žinoti. / Juk nežinai pupų saldumo ir gyvenimo be rūpesčių.“ 

Toks gyvenimas be rūpesčių tėra prieinamas skurdžiui, maksimaliai apribojusiam savuosius poreikius. Juos visada lengva patenkinti, be to, skurdžius, iš esmės nieko neturėdamas, neturi (o ir nebijo!) nieko prarasti. Savo palaiminga būsena toks žmogus netgi priartėja dievų. Pasak kinikų,  dievai neturi jokių poreikių, o tie, kurie yra arčiausiai dievų, turi mažiausią poreikių skaičių. Tad radikalaus saikingumo teikiama laimė kinikų etikoje netgi tampa jungtimi tarp žmonių ir dievų pasaulio. Prisimindami graikų mitologiją, netgi galėtume daryti prielaidą, kad taip suprasta laimė skurdo apologetui kinikui suteikia viltį po mirties užimti vietą šalia Olimpo pusdievių (herojų) ir taip išvengti niūraus šešėlio gyvenimo tamsioje Hado karalystėje. Juk, pasak kinikų, visi tie herojai Olimpo šlovę pelnė saikingo ir asketiško gyvenimo žygių dėka.

Vytis Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto profesorius