Vytis Valatka. Kinikų etinis maištas: skurdas ir radikalusis saikingumas

Į laimę - tik per maksimalų poreikių apribojimą

Ankstesniame straipsnyje tvirtinome, kad viena esminių kinikų skelbto etinio maišto apraiškų buvo skurdo apologija. Taip pat pradėjome šios apraiškos analizę, akcentuodami kinikų nurodytą kelią nuo skurdo per filosofiją ir teisingą žinojimą į dorybę ir laimę. Šiame straipsnyje panagrinėsime, į kokią dorybę šis kelias veda.  

Taigi, kinikų įsitikinimu, skurdas veda į filosofiją, šioji suteikia teisingą žinojimą, pastarasis – dorybę, o dorybė – žmogiškąją laimę. O kokia dorybė reikalinga laimei pasiekti? Tai yra, į kokią dorybę per filosofiją ir teisingą žinojimą kreipia skurdas? Kinikų atsakymas čia labai paprastas: neturtas mus kreipia į saikingumą (σωφροσύνη). Ir ne į bet kokį saikingumą, o pačią radikaliausią  jo išraišką – maksimalų poreikių apribojimą, kinikų nuolatos liudijamą savo garsiosiomis keturiomis insignijomis. 

Šiam radikaliam saikingumui kinikų etikoje teko išskirtinė vieta. Sugriežtinę prieš malonumų vergovę kovojusio Sokrato taisyklę „dorybės pamatas yra savitvarda“, kinikai maksimalų poreikių apribojimą skelbė svarbiausiąja, pamatine dorybe. Tą puikiai paliudija išlikę kinizmo fragmentai. Štai vieninteliam saikingumui kinikai rašė himnus: „Sveikas, mano dieve, dorybingųjų vyrų džiaugsme! / 

Tavasis vardas – Saikingumas, o garbingosios Išminties vaike. / Tavąjį  gėrį godoja, kas teisingumui yra ištikimas“. Vienintelio saikingumo stoka kinikų prilyginta žmogaus kaip moralios būtybės mirčiai, baisesnei už proto praradimą: pasak Antisteno, „geriau išprotėti, nei mėgautis“. 

Radikalus saikingumas - dorybių karalius

Paskelbus saikingumą esmine, pamatine dorybe, kitos klasikinės dorybės tapo tam tikromis saikingumo apraiškomis. Štai išmintis kinikų etikoje – tai žinojimas, kas yra saikingumas, ir kaip jį pasiekti. Taigi išmintis (φρόνησις) čia laikyta esmine saikingumo sąlyga – neveltui cituotame Krateto himne saikingumas vadinamas „garbingosios Išminties vaiku“. Teisingumo dorybė (δίκη) aiškinta kaip žmogiškųjų priedermių, kurių svarbiausioji – saikingumas, laikymasis. Tad nenuostabu, kad minėtame himne saikingu skelbiamas tik tas, kas teisingumui ištikimas. Galiausiai, narsumas (ἀνδρεία) kinikų etikoje – tai sielos ir kūno gebėjimas išlaikyti saikingumą malonumais viliojančių pagundų akivaizdoje. Tai taip pat gebėjimas iškęsti gyvenimo sunkumus (šaltį, karštį, badą, tremtį ir pan.), kurie, keldami žmonėms panišką baimę, stumia juos į malonumų pertekliaus glėbį. Todėl Diogenas vienų Istmo žaidynių  metu, net ir jose nedalyvaudamas, pats save vainikavo narsaus nugalėtojo vainiku, o į minios priekaištus atsakė, jog jis vienintelis vertas to vainiko kaip pats narsiausias žmogus, nugalėjęs pačius sunkiausius priešininkus – gyvenimo sunkumus ir malonumą.  

Taigi kinikų etikoje tiek išmintis, tiek teisingumas, tiek narsumas negali būti atsiejami nuo saikingumo kaip tam tikro pagrindo. Todėl galime drąsiai teigti, jog dorybė, į kurią veda kiniškasis skurdas, yra saikingumas, į kurį gali būti redukuojamos visos kitos dorybės. Šis radikalus saikingumas savo ruožtu suteikia žmogui laimingą gyvenimą.

Vytis Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto profesorius