„Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje
esantis, mums Jį apreiškė.“ (Jn 1,18)
Šiandien krikščionių sielos pripildytos begalinio džiaugsmo.
Šiandien dangus atsivėrė ir ... mums dovanota Amžinybė.
Nes Sūnaus Gimimas čia žemėje mums atveria Amžinąją Pradžią,
visavaldę Būtį ir viseto Įbūtintoją.
Kas yra matęs mane,
yra matęs Tėvą! (Jn 14,8)
Protu nesuvokiama ir neįmanoma patikėti! Šis ėdžiose gulintis
mažas kūdikėlis yra visavaldis Karalius ... ?
„Tikėkite manimi, kad
aš esu Tėve ir Tėvas manyje.“ (Jn 14,11)
Ir visgi šis mažasis vaikutis Jėzus ir YRA Amžinoji Pradžia
ir Visagalybė - vientisa ir nedaloma būtis su Tėvu.
Palaimintas yra tas, kuris TAI mato – kuriam TAI apreikšta.
Ir lai palaimintasis nesvyruoja it pasaulio aistrų genamas
vergas ... lai neabejoja – jam dabar veriasi Amžinosios karalystės vartai.
„Dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys. O jūs mane matysite, nes aš
gyvenu ir jūs gyvensite. Tai dienai atėjus, jūs
suprasite, kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse.“ (Jn 14,19-20)
0 komentarai