vos nubudęs matau ją
pro langą
veda karvę ganyklon žmogus
palei kelią aguonos
vakarop pažadėjo liūtį
nulinkę vainiklapiai
dvi moterėlės kuždas
prie kapinių vartų
dvi aguonos tarp čiobrių
norėčiau patirti
apie ką jos galvoja
tarp griuvėsių
žydi aguonos
karaliaus griaučiai šešėly
parėjau namo
žiedlapiai ant grindų
vėjas atplėšė langus
tvindantis nakties lietus
aguonos šoka
mums nematomą šokį
stovi viena lauke
atminimas tiems
kurie nieko neužkariaus
išmuša pusiaudienį
spalio sekmadienis
anglimi bandau piešti aguoną
aguonos senesnės
už visus šimtmečius
žiūrėk ir kitą vasarą pasklis neatsiklausiusios
močiutė paklaustų
aguona
kokios išmieros tavo suknelė
0 komentarai