Su Šventuoju Prisikėlimu, arba kuo Cezaris skiriasi nuo Kristaus

Mieli arche.lt  bičiuliai,

Džiaugsmingai sveikinu jus su didžiausiu ir įstabiausiu visų laikų slėpiniu – mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus Prisikėlimu. Lai nuodėmę ir mirtį nugalėjęs Kristus padrąsina ir parengia jūsų protus, širdis ir valias asmeniniam prisikėlimui iš nuodėmės, liūdesio, pykčio, neapykantos, abejingumo, nevilties, puikybės, pavydo, dvasinės krizės, tamsos ir mirties gniaužtų. Palikime šiuos gniaužtus juos taip rūpestingai, bet bergždžiai rengusiam šėtonui. Jis ir vėl pralaimėjo. Dabar ir per amžius.

Kadaise Cezaris savo pergalę įtvirtino garsiąja fraze: "Atėjau, pamačiau, nugalėjau". Visgi Cezario pergalės dažniausiai nešė ne laisvę, o užkariavimus ir vergiją. Kristaus pergalė kitokia. Ją galėtume įrėminti žodžiais "Pamilęs atėjau, atpirkęs nugalėjau, išvadavęs palikau... laisvei". Mus išlaisvinęs iš šėtono vergijos, Jis mums patiems paliko tą laisvę ginti. Paliko, mūsų neapleisdamas. Jis visada šalia. Tereikia visai nedaug- įveikti savąją puikybę, neviltį, tinginystę; nuolat prašyti pagalbos ir nuolankiai ją priimti. Nes Jis visada šalia. Dabar ir per amžius. 

Su Šventuoju Prisikėlimu!

Arche.lt vyr. redaktorius Vytis Valatka

Kategorijos:

0 komentarai