RSS
Facebook
Trys Kryžiaus kelio
stotys kelia nuostabą. Visą naktį kankintas žmogus ... kelionėje į mirtį pirmą
kartą, antrą kartą, trečią kartą krenta po Kryžiaus našta ir vis keliasi, vis
keliasi, ir vis keliasi ... Alyvų sode Viešpatį apsiautė žmonių nuodėmės siaubo
juoduma - kraujagyslės iš įtampos ėmė trūkinėti ir kraujas ėmė sunktis iš po odos;
toliau – nuplakdintas; toliau – erškėčių vainiku karūnuotas ... ir patyčios,
patyčios, patyčios.
Ir štai ant žmogaus
uždeda mažne 50 kg naštą ir varo kaip gyvulį į skerdyklą ant kalno. Neliko nei
fizinių, nei dvasinių jėgų. Neliko jokių jėgų. Natūralu, tokiomis sąlygomis ir po
tokia našta bet koks tūlas stipruolis sukluptų ir nebeatsikeltų. Bet Viešpats
krenta ir stojasi, vėl ir vėl krenta ir stojasi ... Negali nedaryti išvados, kad
kėlėsi Kristus ne pats, bet su aukštesnės jėgos pagalba.
Kryžius yra našta. Žmonijos
nuodėmių prisisunkusi mirties našta. Tačiau Kryžius taip pat yra išganymo įrankis.
Kryžius yra Aukos įrankis. Tai - raktas, kuriuo žmonijos labui buvo atrakinta Amžinybė.
Tad Viešpats naštą nešė ne vienas. Kryžių padėjo Jam nešti taip pat ištikima Tėvo
Meilė. Kryžių nešė ir ištikima motiniška Nekaltai Pradėtosios meilė. Kryžių
nešė Veronikos, Marijos Magdalietės, apaštalo Jono ir dar kitų minioje
pasimetusių mylinčių širdžių galia. Pagaliau, Kryžių nešė ir Dievo Angelai. Jokiu
būdu Kryžius nevirto anokia lengva pliauska. Tiesiog ta ištikima meilė padėjo
Viešpačiui mirties naštą ir kartu Aukos įrankį - Kryžių - pakelti.
Ir Jis tai pakėlė. Atminki
ir tu, kuris neši Viešpaties Kryžių: pasitikėk mylinčia Meile – Ji visada
pakelia ir prikelia.
m
0 komentarai