RSS
Facebook
Protavimo pradžia ir pabaiga yra tvarus
žiniojimas apie tai, kas yra iš tiesų.
Tai ir yra bet kokio supratimo esmė. Būtis
yra proto pradas. Bet kas, kas suvokiama yra aišku tiek, kiek suvokinyje yra
įžvelgiamas būties Pradas – tai, kas yrà
ir neỹra. Dažnai supratimą teigiame
prigimčiai itin prasmingu teigimu: viskas
yra aišku. Viskas, kas sudaro tam
tikro reiškinio suvokinį, tampa aišku tik
todėl, kad suvokiame šio reiškinio vientisą esamą,
t.y. reiškinio dėmenis sutelkiančią būties galią – esmę. Taigi, proto tyros
išdava - esmės supratimas - yra aiškumas.
Jei pirmąja įžvalga atpažįstame
suvokinio esamą ir pastarąjį prasmingai įsivardijame, tai supratimu įžvelgiame reiškinio pavidalu tarpusavyje santykiaujančių
suvokinių esmo vienį. Protas
išsiaiškina reiškinį sutelkiantį vienį kaip priežastį.
Protas ieško reiškinio priežasties, nes tik tokiu būdu jis išsiaiškina
reiškinio esmo tvarumą. Priežastis
yra reiškinio esmo šaltinis.
Jau aptarėme, kad protas iš prigimties teieško
įsisavinti esmą ir tvirtinti pastarąjį kaip savąją esmę: įsisavinu tai, kas yra vardan savojo esmo būtinumo. Jei manantysis
suvokia ir savinasi tuos pavidalus, kurie tik atrodo gėrio sklidini; tai mąstantysis
tiria suvoktus pavidalus vardan to, kas
yra suvokinyje, būtent, esmės įsisavinimo.
Todėl tikrai protingas (mąstančiojo) supratimas
yra tik tas, kuriuo reiškiniai išsiaiškinami kaip būties ir nyksmo, t.y. nebūties, tapsmas. Iš tiesų protingas
žmogus (mąstantysis) - kantriai
tyrinėdamas ir save skaistindamas dorybės kaupimo keliu - tyrina būtį. Iš esmės protas visada siekia tik šios Tiesos.
Tuo tarpu, neatpažįstantis ir
saviapgauliai nyksmą tveriantis manantysis
šią skirtį išsiaiškina savo naudai nelygu su kokiais jam būtinais netvariais
gėrių pavidalais anas tapatinasi. Mąstantysis
gi klūsta šios esminės skirties tyrai
vardan Tiesos pažinimo reiškiniuose ir būties
įsisavinimo. Visgi Tiesa kaip visiškas to,
kas yrà ir to, kas ỹra skirties pažinimas
yra dėl mūsų suvokties ribotumo nėra tobulai ir vienu ypu įžvelgiama. Ir visgi,
kaip jau esame aptarę, mąstantieji
Tiesios link stiebiasi nuolatine ribotumo įveika: nepaliaujamu klusimu ir
klausimu, taigi, tyra žengiame anapus
ribos vardan vienintelio protingo tikslo – Tiesos apie tai, kas yra ir niekada nesuỹra.
Protas siekia būties šaltinio - Prado - pažinimo. Esmėtyra Protas susibūna su Pradu.
Ir tik taip mąstančiajam veriasi to,
kas yra Prasmė kiekviename suvokinyje.
0 komentarai