RSS
Facebook
Sąmoningas žmogus teigia save - ‚aš esu‘ - kaip visada esantįjį. Tai yra pamatinis žmogaus savęs kaip esmo teigimas. Lygia greta esmą
kaip savą būtinai įsivardija kaip prasmenį:
‚aš esu Kažkas‘, t.y. prasmuo, o ne niekas. Pavyzdžiui: aš esu lietuvis, Mindaugas. Tokiu būdu žmogus įgalina savojo esmo vertę ir būvio prasmę.
Įsiprasmindamas ir įsivardydamas tampu tapatus pats sau kismo tėkmėje: visada esu
tas pats esantysis. Nuolat teigdamas save
esantį kaip sau tapatų siekiu kuo labiau savąjį esmą
įbūtinti. Trokštu save išgyventi kaip
kuo didesnį gėrį. Trokštu kuo labiau išgyventi savojo būvio ir vardo vertę.
Trokštu būti pranašesniu – asmenybe.
Būtinas savojo tapatumo teigimas
atskleidžia žmogaus troškimą būti ir
būti kaip jam tapačiu esančiuoju, t.y.
savastingu esmu. Žmogus visada nori
būti kaip jam pačiam brangi įsivardijama savastis.
Nes protas prigimtinai ir primygtinai teigia esmo prasmenį, o ne esmo
nyksmą. Protas negali teigti to, ko nėra.
Protas visada teigia jam iš prado savas, taigi, tapačias esmes. Net ir nyksmą protas teigia kaip esmingai esančius
būvius. Pavyzdžiui: to (kas yra) jau nebėra. Mąstantysis gi žmogus nuo manančiojo ir skiriuosi tuo, kad protingai
įsivardija nyksmo beprasmybę ir, suklusdamas pamatiniam klausimui apie jo
paties ir viso, kas yra būtinumą, tyrinėja
jam savą ir būtiną esmą, tyrindamas
pastarąjį nuo ne-būties, t.y. nuo ne-būtinų įsivaizdinimų. Savyje
tarpstantis (taigi, ne saviapgaulėje pasimetęs) protas visada tyrina būtinąsias
esmes.
Tad, kaip jau esame aptarę, protui sava
būtinųjų dalykų esmėtyra randasi tik dėka pačio žmogaus rūpesčio savo paties
būtinumu. Savęs nyksmą patiriantis ima abejoti savimoningai teigiamo ‚aš‘ būtinumu. Abejojantis ima klusti: kas aš esu? Jis žengia nepažinimo
atrasties link bei imasi esmingos savityros: kas esu ‚aš‘ iš tiesų? Klūstantis iš tiesų
savojo ‚aš‘ nebeteigia kaip būtinojo
būvio ir tik jam pačiam galiojančios, vadinasi, saviapgaulios „tiesos“. ‚Aš‘ tampa atpažįstamas kaip ribotas,
įvaizduojamas ir saviapgaulus savęs monėjimas. Tai, kas yra iš tiesų yra anapus neįgalaus savęs kaip būtino kažkokio
riboto ir tariamai pranašaus prasmens teigimas.
Kas esu tas, kuris esu iš tiesų?
0 komentarai