Julius Keleras. Iš „Aguonų“













štai ir vėl susipykom,
o aguonos kaip niekur nieko
taikiai siūbuoja

savaitę jau sninga –
o regis, sode kvėpuotum
man prie ausies, aguona

uosto šunelis aguonas -
jūra, vėjas, lietus -
vieškeliu dalgį atvilks ruduo tuoj

aguoną lyti lietus -
taip,
dievai buvo teisūs

tavo aguonose
galėtų slėptis
visų laikų debesys

užrakintas parkas
žiūriu kaip vakarėjant
juda aguonos

raudoni liežuvėliai
vėjas po vieną
nebyliai laidos upely

Kategorijos:

0 komentarai