Salomėja Jastrumskytė. Paalsa

mano pabudintojau
ir mano naktie -
kai sužaliuos sienos

bastūnui - lazdos pražydėjimas,
o namu būdamas
skelsi iš plytų stebuklą

ir dykuma susivienys
molis iš naujo sujungs mus
apvali ir plokščia žemė
susieis į vienintelę vagą
patekėjimas su laida nesiliaudami
šoks viršum šulinio

ir tas krentantis byrantis augantis sluoksnis
jį nusibrauki nuo vokų
ne nuo senatvės
valktis aprengsiąs damastą

šuoliui į naktį
kryčiui į šulinį


Nuotraukoje - "Astroliabijų melancholija, LXIV valandos", 100x100, drobė, akrilas, anglis. Salomėja Jastrumskytė,  2016.