Kardinolas prefektas Robert Sarah: gręžkimės ad orientem ir atmeskime šėtonišką neapykantą!

Spalio 5 d,. Jungtinės Karalystės katalikų leidinys "Catholic Herald" publikavo pokalbį su Popiežiaus Pranciškaus paskirtu Dievo kulto ir sakramentų kongregacijos prefektu kardinolu Robert Sarah. Už dievogarbos puoselėljimą  Romos katalikų Bažnyčioje atsakingas prefektas kviečia kunigus, laikytis Apaštalų tradicijos tęstinumo ir atsigręžti į liturginius rytus (ad orientem), tuo pačiu pagaliau pabaigiant šėtoniška "trūkio" dvasia persmelktus debatus apie Romos liturgiją. Arche.lt jau publikavo oficialiame Vatikano leidinyje  "L'Osservatore romano" šiuo klausimu paskelbtą kardinolo Robert Sarah poziciją straipsnyje "Tylusis širdies veikimas" (I ir II dalys).    

Kardinolas Robertas Sarah pareiškė, kad „neapykantos kupinos priešpriešos“ dėl liturgijos turi liautis ir kad liturginiais debatais naudojamasi kaip galimybe „viešai pažeminti“.

Interviu su prancūzų leidiniu Le Nef, kurį į anglų kalbą išvertė naujienų portalas Catholic World Report, Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos prefektas sakė: „Be kontempliatyvios dvasios liturgija ir toliau liks dingstimi neapykantos kupinoms priešpriešoms ir ideologiniams susidūrimams, proga viešai pažeminti silpnuosius tiems, kurie sakosi turį valdžią, nors tai turėtų būti mūsų vienybės ir bendrystės Viešpatyje vieta. Kodėl mes turime tarpusavyje kovoti ir vienas kito nekęsti?“

Kardinolas taip pat sakė, kad aršūs debatai dėl liturgijos yra velnio darbas: „Taip, velnias nori, kad būtume susiskaldę dėl paties mūsų vienybės ir broliškos bendrystės sakramento. Metas nutraukti šį nepasitikėjimą, panieką ir įtarinėjimą.“
Jis sakė ypatingai apgailestaujantis, kad garbinimas ad orientem buvo įtrauktas į „ideologinių frakcijų kovas“.

Liepą kardinolas pasakė kalbą, kurioje kvietė kunigus pradėti celebruoti Mišias ad orientem - atsisukus į Rytus. Tai sukėlė debatus, kurių metu pranešta, kad Vatikanas atmeta kardinolo Sarah pastebėjimus.

Tą pačią savaitę kardinolas Sarah asmeniškai buvo priimtas popiežiaus Pranciškaus. Savo paskutiniame inteviu kardinolas sakė paaiškinęs popiežiui, kad jis norėjo padėti tikintiesiems, o ne įžiebti konfliktą. „Kaip neseniai, asmeninio pokalbio su Šventuoju Tėvu metu, turėjau progą jam pasakyti, aš tiesiog dalinu nuoširdžius patarimus kaip ganytojas, susirūpinęs savo tikinčiųjų gerove. Neturiu intencijos supriešinti vieną praktiką su kita.“
Rugpjūtį, reaguodamas į debatus, sukeltus jo kalbos, kardinolas Sarah sakė, kad reakcija į ją „ne visada buvo labai tiksli“.

Savo naujo interviu metu kardinolas sakė, kad garbinimas ad orientem neturėtų būti „primestas kaip revoliucija“ – svarbu pirmiausia paruošti savo parapiją tinkama katecheze.
Jis tesė: „Jei fiziškai nėra galimybės celebruoti ad orientem, yra absoliučiai būtina ant altoriaus padėti kryžių taip, kad visi jį aiškiai matytų ir  jis būtų tarsi nuoroda tikintiesiems. Kristus ant kryžiaus yra krikščioniškieji Rytai.“

Kardinolas kalbėjo apie savo naujos knygos „Tylos jėga: prieš triukšmo diktatūrą“ išleidimą. Knygoje apmąstomas susitikimas su Dievu. Interviu metu Kardinolas Sarah apibūdina maldą kaip „tylos akimirką, intymų susitikimą, kuriame žmogus stovi akis į akį su Dievu, kad Jį garbintų ir išreikštų savo sūnišką meilę.“

Atsakydamas į klausimą dėl savo kvietimo garbinti ad orientem, kardinolas sakė, kad susitikimas gali būti matomas Šv. Marijoje Magdalietėje, kuri „galėjo atpažinti Jėzų Velykų rytą, nes atsisuko į Jį“.
Jis susieja šią laikyseną su ad orientem garbinimu: „Kaip mes galime įeiti į šią vidinę laikyseną, jei ne fiziškai pasisukdami, visi kartu, kunigas ir tikintieji, į Viešpatį, kuris ateina, į Rytus, kuriuos simbolizuoja apsidė, kur yra išaukštintas kryžius?“

Kardinolas Sarah sako, kad „ši išorinė laikysena veda mus į vidinę laikyseną, kurią ji simbolizuoja.“ Jis teigia, kad tai siekia apaštalų laikus ir „nėra celebravimo atsukus žmonėms nugaras ar atsisukus į juos priekiu klausimas, tačiau atsigręžimo į Rytus, ad Dominum, į Viešpatį klausimas.“
Kardinolas pridėjo, kad ad orientem garbinimas padeda kunigui išvengti pagundos „monopolizuoti pokalbį“. Jei kunigas „atsisukęs į Viešpatį“, sako kardinolas, mažiau tikėtina, kad jis „taps profesoriumi, visas Mišias dėstančiu paskaitą, nužemindamas altorių iki podiumo, kurio centras ne kryžius, o mikrofonas!“

Jis pridūrė: „Kunigas turi prisiminti, kad jis yra tik instrumentas Kristaus rankose, kad turi laikytis tylos ir padaryti vietos Žodžiui, ir kad mūsų žmogiški žodžiai yra juokingi palyginus su Amžinuoju Žodžiu.“

Kardinolas sako esąs „įsitikinęs“, kad kunigai naudoja kitokį, pagarbesnį toną, kai celebruoja Mišias ad orientem.
  

Vertė Monika Parčiauskienė 

Šaltinis: Catholic Herald.  

Dėkojame kunigui Alionidui Budriui už rūpestį. 



Kategorijos:

0 komentarai