Julius Keleras. Iš ciklo „Aguonos“

aguonos kelia
akis
tik į vėją

sudie šiaurės vėjau
artėjant vasarai
grįš ir aguonos

pjovėjai stabteli
šieno kupetoj
šviečia aguona

pradalgiuos aguona
žibintuvėlis
vėlyviems jonvabaliams

katės žingsniu
prie vienmarškinių aguonų
artėja ruduo

per saulės tekėjimą
einu išpažinties
pas aguonas

aguonų spalvoj
gali prigerti
mažiau patyrę drugeliai

prie šulinio rentinio
laukia lietaus
ištroškus aguona