Julius Keleras. Iš ciklo „Aguona“

× 9/07/2016

aguonų brangmuo –

prisimenu,

žiūrėdamas į lapkričio debesis

kniūbsčios aguonos

sekmadienio vėjuose –

atlaidai Pivašiūnuos

prilipus prie irklo –

iš kur tamsiuos ežeruos

išnėrė žiedlapis rausvas

virpančios liepsnos krosny –

ugnis, ji –

pusė aguonos sesers

aguonos –

paskutiniai mūsų vasaros

puslapiai

aguonų rašmenys

tiktų bet kuriam

meilės laiškui

ką sako aguonos, kaip žydi –

nesuprantu –

gal meldžias

kopėčios, atremtos į obelį,

net per skynimą,

nesuprastų aguoniškai

PAIEŠKA TINKLAPYJE