aguonų brangmuo –
prisimenu,
žiūrėdamas į lapkričio debesis
kniūbsčios aguonos
sekmadienio vėjuose –
atlaidai Pivašiūnuos
prilipus prie irklo –
iš kur tamsiuos ežeruos
išnėrė žiedlapis rausvas
virpančios liepsnos krosny –
ugnis, ji –
pusė aguonos sesers
aguonos –
paskutiniai mūsų vasaros
puslapiai
aguonų rašmenys
tiktų bet kuriam
meilės laiškui
ką sako aguonos, kaip žydi –
nesuprantu –
gal meldžias
kopėčios, atremtos į obelį,
net per skynimą,
nesuprastų aguoniškai
0 komentarai