Pastebėkime, kaip protauti
besistiebiantys žmonės save ir kitus drąsina būti protingais: „arčiau esmės!“
Tačiau ar protauti besigviešiantys žmonės susimąsto iš tiesų: kas yra esmė? Ir
kaip būtų galima prie jos priartėti?
Esmės ieškantis tūlas savimi
pasitikintis protingasis siekia sužinoti priežastį, dėka kurios kažkas tvariai
būva. Pavyzdžiui, galime papasakoti apie tai, kokį nuostabų renginį surengė
krepšinio komanda: sirgalių ošimas, jubiliejiniai sveikinimai, gražus pastatas,
gražių merginų šokiai. Visgi reiškinio esmė yra krepšinio varžybos – tikroji
įspūdžius padovanojusio įvykio esmė. Taigi įvykio esmę nusako pastarąjį
įtvarinanusios priežastys. Reiškinio ar daikto kūrėjų įgalintos, jos ir lemia reiškinių
ar daiktų tvarumą. Vadinasi, esminiai dalykai – tie, kurie apsprendžia;
neesminiai – tie, kurie nelemia reiškinio ar daikto apibrėžties bei tvarumo.
Mąstantieji
žengia toliau nei tik savimi pasitikintieji (ir iš savo ribotumo
neišsivaduojantys) protaujantieji.
Pastarieji, idant įtvirtintų savojo ribotumo galią, neklūsta ir netiria anapus
patirto ir ribotai įsavokinto apibrėžtumo glūdinčio ir daiktą iš tiesų
nulemiančio būtinumo. Praradę pasitikėjimą savojo proto visagalumu, anapus
savojo ribotumo drąsiai žengia tik mąstantieji.
Žvelgdami į reiškinį ar daiktą mąstantieji klausia visada to paties
klausimo: kas yra, kas iš tiesų yra?
Mąstantieji, atliepdami pamatinį prigimties lūkestį būti, klūsta visaįbūtinančiai Prado galiai. Jie siekia susibūti su tuo, kas yra. Vadinasi, ir bet kokia apibrėžta esatis irgi juos
domina tik tiek, kiek ji yra Prado įbūtinama būti.
Pradas yra bet kokios apibrėžtos esaties, t.y. esmės, būtinoji priežastis. Mąstantieji
domisi apibrėžtimi ne todėl, kad ją įsisavintų, ir ne todėl, kad pastarąją
ribotai suvoktų. Mąstantieji nesidomi apibrėžtų esačių įsisavinimu - jokia
apimtimi ir būdu. Juos tedomina grynoji
esatis: tai, kas iš tiesų yra. Taigi mąstantieji paprastąja tyra žvelgdami
į apibrėžtą esatį ištiria reiškinio ir daikto būties matą ir mastą. Kitaip
tariant, tai, kas iš tiesų yra būva apibrėžtimi - tam tikru būdu ir
tvarumu. Šį mastą ir vadiname esme. Mąstantysis
tiriamą begalinę būties sklaidą patiria ir įsisavina būtent per esaties
apibrėžtis. Visgi esančios apibrėžtys, esmės,
yra tapačios jų būties pamatui – Pradui. Esmės yra įbūtinamos Prado.
Esmingai būna ir žmonės –
laisva valia klūstantys protingos prigimties būtiškumui ir būtinumui. Kaip jau
ir aptarėme, esmingai būti reiškia būti tyra
– pažinti ir patirti tai, kas iš tiesų
yra. Būtį tveriantys tyra kiekvieną apibrėžtį patiria kaip
Prado įbūtinamą visetą. Tai – gražu ir nuostabu. Nuostaboje apibrėžtis
skleidžiasi kaip begalinis esaties atspindys. Kaip Prado įbūtinama esmė. Mąstantysis
apibrėžto daikto ar reiškinio esmę patiria
kaip pirmosios visaįgalinančios priežasties - Prado – visa čia ir dabar įbūtinantį
įvykį.
Esminga
visada yra tyra ir paprasta.
0 komentarai