Julius Keleras. Santa Marinella. Pliažas

ji patraukia sijoną žemyn – siauras

ir trumpas – jis slepia kažką,

kam paklūsta stichijos –

tuo aitvaras skirias nuo vėjo

strėnos, krūtys, kurių dar nėra –

tiktai pažadas – jūržolių kvapas

tarpuvarčių prieblandoj, smėlis –

rėjos jachtų, kurios dar užaugs

ir užburs mikelandželus, vieną

kitą eilinį siuvėją, na ir kas –

juk atras uostą savo lietus

ir mergaitė su anuo lietum susiliejus

Nuotrauka - autoriaus