Julius Keleras. Santa Marinella. Pliažas














ji patraukia sijoną žemyn – siauras
ir trumpas – jis slepia kažką,
kam paklūsta stichijos –
tuo aitvaras skirias nuo vėjo

strėnos, krūtys, kurių dar nėra –
tiktai pažadas – jūržolių kvapas
tarpuvarčių prieblandoj, smėlis –
rėjos jachtų, kurios dar užaugs

ir užburs mikelandželus, vieną
kitą eilinį siuvėją, na ir kas –
juk atras uostą savo lietus
ir mergaitė su anuo lietum susiliejus

Nuotrauka - autoriaus

Kategorijos:

0 komentarai