Tai, ką
aptarėme mums atskleidžia tai, kaip būtybė būva. Aristotelis atskleidė keturias
būtybę ir bet kokį būvį nusakančias priežastis.
Klūstančioje
patirtyje atsiskleidžiantis būtybės būvio pamatas - tai, kas yra ir nekinta – protu įsivardijamas kaip esinį būti
įgalinanti apibrėžtis (forma). Apibrėžtis būti tam tikru būdu ir yra
esminė būvio (arba formalioji)
priežastis.
Kiekvienas
būvis tegali būti tikslingai. Vadinasi, apibrėžtą būvio kryptingą sklaidą lemia
pačioje galios būti apibrėžtyje (t.y.
formoje) glūdintis tikslingumas (tikslo priežastis).
Kiekvienas
būvis yra sutelktas kažko tapsmas.
Tas apibrėžtai būvantis kažkas ir yra apibrėžta tikslingai
tampanti medžiaga. Kitaip tariant, kažkas, kas yra susideda iš kažko, kažkokios
medžiagos. Pavyzdžiui, sakome: pilis yra iš smėlio. Įžiūria (t.y. teorine, arba filosofine)
kalba tariant, smėlis (medžiaga) yra
įgalintas būti apibrėžtu būdu
(‚pilies‘ apibrėžtimi,
‚pilies‘ forma). Medžiaga gali būti ir jau apibrėžti būviai,
nes anie tampa juos
sutelkiančios apibrėžtos galios būti
(formos) medžiaga. Sakome: mašina yra
pagaminta iš sudedamųjų dalių. Taigi detalės (medžiaga) yra įgalinamos sutelktai būti kaip mašina (t.y. mašinos forma). Tad kiekvienas būvis turi
medžiaginę būvio (arba materialiąją) priežastį.
Visa, kas yra ir gali būti būtinai yra
įbūtinama. Vadinasi, kiekvienas apibrėžtas ir tikslingas, ir iš kažko sutelktas būvis remiasi į jį
buvime palaikantį šaltinį. Tai ir yra įbūtinančioji,
arba įveiklinančioji, priežastis.
0 komentarai