Julius Keleras. Iš ciklo „Aguona“

Prie griūvančios sienos  - aguonos dėmelė.
Kuris iš sodininkų
čia ją pasodino?

Aguona mieste -
svetimas kūnas
mergaitės rankoj atgyjantis.

Aguona užgulusi uolą.
Kas užgims laukuose -
rausžiedžiai ar akmenėliai?

Aguona nėra patelė -
Ji visa visada
yra moteris.

Gaila, kad kurmis
aguonos nemato -
būtų kuo apsišviesti urvą.

Aguona virš Vilniaus
kartais praskrenda
vos man nubundant.

Tarp avių aguona -
liepsnojantis krūmas,
vedantis mus danguosna.