Filosofija

Mindaugas Kubilius. Filosofijos pagrindai (XXI). Daiktų pamato paieška

× 4/21/2016

Kas gi yra tai, kas iš tiesų yra pačiuose daiktuose, kuriuos kiekvieną sąmoningą akimirką patiriame? Platonas įžvelgė anapusinius tvarius provaizdžius, mums būvančius Grožiu, Gėriu ir Tiesa. Šiapusybėje gi patiriame provaizdžių šešėlius ‚daiktus‘, kurie pastariesiems būdingu saiku dalyvauja Grožyje, Gėryje ir Tiesoje. Savęs patirties stebėsena mums atskleidžia, kad siekiame įsitverti Grožio, Gėrio ir Tiesos, idant visavertiškai įsibūtintume. Taip pat pastebime, kad esame linkę klysti regėdami ir tverdamiesi Grožio, Gėrio ir Tiesos pakaitalų. Mums būdinga įsitverti lengvai pasiekiamų pakaitalų, kurie tariamai išpildo prigimtinius siekinius. Mums būdinga, anot Platono, vaikytis šešėlių.

Visgi save stebėdami įžvelgiame savo įnirtingą siekį būti. Šį siekį mes tvirtiname kiekvienu įkvėpimu ir kiekvienu savo sielos judesiu. Mes nuolat ir nepaliaujamai tvirtiname būtinai esą ir būtinai turintys būti. Jau aptarėme, kad šis būtiškoji būsena akivaizdžiai pasireiškia mūsų kasdienėje kalbėsenoje, kai mes įsivardijame patiriamus dalykus sykiu juos tvirtindami, kad jie yrà, nors ir neišvengiamai ỹra tą pačią tvirtinimo akimirką.

Kodėl taip yra? Todėl, kad žmogaus siela negali savyje nesitvirtinti ir netvirtinti savojo būvio tvarumo patiriamoje aplinkoje. Esame prigimties verčiami nuolat, taigi, ir įsistotinti (savyje stoti) ir pasisotinti (save pasotinti), įsisisavinant savyje ir tuo pačiu įsąvokinant visa, kas kinta vardan įsibūtinimo. Ar tai reiškia, kad tokiu būdu patiriame ne tik kismą, bet ir patį kismo pamatą – būtį? Platono mokinys Aristotelis apmąstė šią sąsają kaip patirties atskleidžiamą Tiesos apie daiktų būvį ir būtį akivaizdybę. Anot Aristotelio, patirdami kąžką, būtinai tvirtiname tai esant (οὐσία) kaip apibrėžtą būvį ir kartu kaip ribotą suvokinį (conceptus). Aristotelis įžvelgia būties tikrumą pačioje mūsų patirtyje. Anot jo, protas tvirtina patirtyje atrandamą to, kas iš tiesų yra tiesą. Ir šis tikrovės patirties bei suvokinio atitikmuo ir yra tiesa (adaequatio rei et intelectus).

Retas šią akivaizdžią Tiesą apmąsto.

Jeigu mūsų patirtis ir jos įsivardijimas ir yra tiesa, tai turi būti kiekvieną mūsų patiriamos ir teigiamos apibrėžties esatį įstotinantis pamatas (ὑπόστασις, substantia). Pabandykime šią įžvalgą toliau pasklaidyti.