RSS
Facebook
Kas yra tai, kas iš tiesų yra, kai visa
kinta? Mūsų protas visada teigia patirties esamybę.
Pradus gi įžvelgiantis, arba mąstantysis,
įžvelgia prieštarą, kad tai, kas yrà tuo pačiu sykiu ỹra. Manantysis greitai įpuola į regimybės spąstus. Jis ima teigti
patirtį kaip būtinai jį įbūtinančią, vadinasi, ir įgalinančią, t.y.
sprendžiančią būties kęsmo problemą.
Žmogus kiekvieną akimirką buvoja
štai šio trejybinio spręsmo būvyje.
NYKSMAS - KĘSMAS - TAPSMAS
Žmogus šalinasi to, kas ỹra ir tapatinosi su tuo, kas yrà. Tai – būtina ir būtiška. Vardan
šio siekinio manantieji buvoja
nuolatinėje ribotų patirčių įsisavinimo būsenoje. Manantieji audrinasi būties - to,
kas yrà - regimybe. Mąstantieji
gi siekia protinga savitvarda pranokti neišvengiamas juslines regimybių
sukeliamas audras ir skvarbia tyrà
siekia patirti tai, kas yrà (taigi, týra). Mąstantieji visada siekia susibūti su nekintamu Pradu ir
įveikti bet kokį kismą.
ỹra - yrà patirtis - TIKROVĖS
kęsmas
Skirties yrà - ỹra
pagavoje ir slypi tvaraus pažinimo
pamatas. Nekintamos esamybės įžvalga grindžiamas žmogaus protas neišvengiamai
klausinėja apie tai, kas yrà?
Kas yra TIKRA? Kas
yra TIKROVĖ?
Štai čia
ir kyla didysis per amžius filosofijos minties tėkmę esmingai lemiantis
klausimas apie kilties ir nykties prieštarą: kaip kildinama
tikrovė ir kiek jis yra tapati protui? Vadinasi, kaip būtina gali
sutapti su tuo, kas nėra būtina? Kokiais keliais būtinieji ir
būtiškieji pradai įbūtina ar kaži kaip atsispindi daiktuose ir jų kisme?
Tuo tarpu manantieji spėriai įpuola į visą jų
gyvenimą lemiančią nuosavybės
regimybės saviapgaulumą. Jie siekia įsisavinti tai, ką mano tveriai esant. Jie visada suklysta, bet būtiška prigimties jėga vėl ir vėl būtinai savinasi
yrančius dalykus dėlei susitapatinimo su tuo,
kas yrà ir lieka
amžinai. Jie nuolat klumpa ir to negali pripažinti.
Mąstantieji savinasi tik tai, kas ir tiesų yrà, o ne ỹra. Jie
siekia susitapatinti su nekintamu vieninteliu būtinu Pradu. Šis ieškojimas yra
giluminė ir esminė sielos pastanga atrasti savyje savo būties Šaltinį –
susitapatinti su Šaltiniu – susibūti Savastyje.
BŪTIES ŠALTINIS yra SAVASTIS
Kaip Save atrasti, kaip
nepaklysti regimybių ir netikrybių gausoje? Negalime nematyti to, kas yra gražu. Negalime netrokšti to, kas yra gera. Negalime nesitvirtinti tame, kas yrà
iš tiesų ir tikra - tiesoje. Tačiau
visko – taip gausu. Gausos godoja mūsų prigimtis. Mums savą gėrį atrasti esame
traukiami visa sava prigimti – juslėmis, jausmais, protu, valia. Prigimties
galia įnirtingai visada tvirtinamės tame, kas man gera, man gražu ir man tiesu. Nelygu,
manau ar mąstau. Visada yra sava
tiesa, savaip patrauklus grožis, savaip išgyvenamas gėris. Ir tik mąstantieji būtinai klūsta ir būtiškai klausia:
kaip šie dalykai skleidžiasi visuotinai; kaip jie kyla iš Prado kaip viseto
Šaltinio; kaip žmogaus prigimtyje jie skleidžiasi visuotinai kaip -
GĖRIS -
GROŽIS - TIESA
0 komentarai