Julius Keleras. Tavo nykštukas

aš esu tavo nykštukas, iškirptas iš kitų,
geresnių pasakų, rastų senelio lentynoj
(už virtuvės pirmam kambary, antroj
spintelėj, kur buvo laikomos knygos)
 
aš esu tavo vyšnių uogienė,
susicukravus, nelesama net peralkusio,
benamio varnėno, anuomet tupėjusio
Ukmergėj ant stačiatikių kryžiaus
 
aš esu tavo virdulys, prisiminimų virtuvėlė,
atblukęs vaizdas tinklainėje, balsas,
negrįžęs iš pokario, raktas anuomet
keliaujančiam Nerijos smėliui
 
aš esu kraujas tavo nosinėj, nutrūkusi
kino juosta, neprasidėjęs pavasaris,
sudedamųjų lovelių būrys ant aukšto,
prieš dešimtmečius suguldytas į kampą
 
gali stebėtis –
aš esu tavo burė, tavo Angelas sargas,
stebintis tavo sapnų judėjimą,
tavo prakaito lašas iš pralaimėtų lenktynių
 
aš esu...
kuo nori, kad būčiau?
jei klaustum –
rūku virš pajuodusios Kuršmarių baržos

išskalautu spalvotu stiklu,
dužena, tamsoj atpažintu medžiu
arba prietemos drobule
tavo, tik tavo, Snieguole, kūnui

http://www.tekstai.lt