Vytis Valatka. Po prisikėlimo

Nusviesk gyvenimo dulkėtą terbą,
Išmanią lemtį išmainyk į verbą -
Vairolazdę po vakarykščio ralio -
Gal juokdarių, gal pranašų karaliui.

Lai sostas kadagių
Smagiai iš tolo moja,-
Vis tiek lauke rugių
Dangus tau kyštels koją.
O karklas vėl išties
Parengtą sprogti ranką,
Kai nebėra mirties,
Nors klausimų pakanka...