RSS
Facebook
Kinikai ir Sokratas
Ankstesniame straipsnyje trumpai pristatėme kinikų filosofinės mokyklos istoriją. Šiame straipsnyje aptarsime kinikų filosofijos pagrindinės disciplinos - etikos - teorinius šaltinius.
Kinikų etiką vargu ar galima laikyti kultūriniu importu iš Rytų. Jos teorinius šaltinius gana lengvai aptinkame pačioje V a. pr. Kr. graikų filosofijoje. Šie šaltiniai – tai humanistinio racionalizmo pradininkų – sofistų bei Sokrato – pažiūros. Iš sofistų kinikai perėmė natūralizmą, aštrią tradicinės moralės bei papročių kritiką, praktinę etikos orientaciją. Dar didesnę įtaką kinikams padarė Sokratas. Iš pastarojo perimti dorybės nereliatyvumo, universalumo ir neatskiriamumo nuo grožio postulatai, vidinės laisvės bei saikingumo principai. Sokrato įtakoje teigta, jog vien tik dorybės pakanka žmogiškajai laimei pasiekti. Šį Sokrato ir kinikų pažiūrų artimumą didele dalimi nulėmė glaudus kinikų mokyklos įkūrėjo Antisteno ir jo mokytojo Sokrato bendradarbiavimas, pabrėžtas ne vieno antikinės filosofijos istoriko. Štai pasak Diogeno Laertiečio, būtent iš savo mokytojo Sokrato Antistenas „išmoko santūrumo ir, žavėdamasis jo panieka aistroms, tapo kinizmo pradininku“ . Panašaus požiūrio laikėsi Atėnėjas, Stobėjus ir kiti senieji graikų filosofijos istorikai.
Toks glaudus Antisteno ir Sokrato ryšys ir, apskritai, sokratiškos ir kiniškosios etikos artimumas sąlygojo tą faktą, jog nemaža minėtų istorikų dalis kinikus vadino tiesiog sokratikais. Visgi manytume, kad toks įvardijimas nėra labai jau korektiškas. Tiesa, kinikai neabejotinai buvo Sokrato etinių pažiūrų pratęsėjai bei interpretatoriai. Bet ir Platoną, pateikusį sokratiškojo principo – dorybės universalumo – ontologinį pagrindimą, galime drąsiai vadinti Sokrato pažiūrų tęsėju, bet nedaug kas išdrįsta jį pavadinti sokratiku. Juk jis, nors ir dirbęs didelėje Sokrato įtakoje, visgi turėjo savitą filosofavimo stilių, savitą problemų lauką ir jų sprendimo būdą. Tą patį galima pasakyti ir apie kinikų mokyklą. Tad ir jų pakrikštijimas sokratikų vardu laikytinas gana sąlyginiu, vien tradicijos nulemtu dalyku.
Kita vertus, netenka abejoti didžiule Sokrato įtaka kinizmo etikai. Juk kaip jau minėta, kinikai daug ką perėmė iš Sokrato. Iš jo paveldėtas ir vienas esminių kinikų etikos principų. Tai vadinamasis etinis intelektualizmas – visai antikinės etikos tradicijai daugiau ar mažiau būdingo principo – aistrų suvaldymo protu – tam tikra apraiška.
Sokratiškasis etinis intelektualizmas
Etinio intelektualizmo esmę puikiai išreiškia lakoniška Sokrato tezė „dorybė yra teisingas žinojimas“ (‘ή άρετή ‘ή έπιστήμη) . Tai reiškia, kad dorybei pakanka vien teisingo žinojimo: tikrai žinodami, kas yra doras elgesys, mes visada elgsimės pagal šį doro elgesio etaloną, įveikdami bet kokius geidulius bei aistrų gundymus. Kodėl? Atsakymas čia gana paprastas: Sokrato teorijoje gėrio ir dorybės sąvokos talpina savyje ir naudos, malonumo bei laimės sąvokas. Dorybė čia paskelbiama visokeriopo gėrio šaltiniu, nes „ne iš turtų dorybė randasi, bet iš dorybės turtai ir visos kitos gėrybės žmonėms, – asmeninės ir bendrosios“ . O jeigu dorybė išties yra žmogiškosios laimės šaltinis, tai savaime supran-tama, jog žmogus, žinantis, kas yra dorybė, ką ji duoda, ir kaip ją pasiekti, savo elgesyje kaip tik ir pasirinks dorybę, o ne jos priešingybę (ydą, aistrą, geismą) – kančios, skausmo, šleikštulio jausmo šaltinį. Štai pasak paties Sokrato, kas tik sužino, kas yra dorybė ir gėris, o kas – yda ir blogis, to jau niekas nebepalenks elgtis kitaip, nei liepia žinojimas . Tad „būtent dėl žinojimo trūkumo žmonės klysta..., pasirinkdami malonumą ir skausmą, t. y. pasirinkdami gėrį ir blogį“ , ir „niekas niekada savo noru neklysta ir neatlieka žemų bei blogų poelgių“.
Vytis Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto profesorius.
0 komentarai