Dievo
gailestingumo slėpinio atvertis įvyksta būtent ant Kryžiaus. Neapykantos
įsakymų skatinamas karys perveria Viešpaties šoną. Iš jau mirusio Viešpaties kūno
ištrykšta Gailestingumo srovė – kraujas ir vanduo.
“Dievo
gailestingume, besiveržiantis iš Tėvo būties gelmių, pasitikiu tavimi”, meldžiame
Gailestingumo litanijoje.
Tėvo Meilės
slėpinys skleidžiasi Dievo Sūnaus Meilės Aukoje. Įsikūnijimu Dievo Sūnus sutapo
su nuodėme susiniekinusia mūsų prigimtimi, kad ją perkurtų savąja prigimtimi. Dievo
Sūnus pats tapo prakeikimu, kad sutaptų su mūsų nuodėmingumu, atpirktų mūsų
prigimtį ir ją perkurtų savo malonės galybe.
Šį Dievo Meilės
vaisių – perkurtą ir nuolat malonės šventinamą savąją prigimtį – ir pažįstame kaip Dievo
gailestingumo vaisių. Be abejonės, šis pažinimas, o kartu ir įvairiopa patirtis,
sukelia didį iš perkurtos prigimties kylantį džiugesį. Neramiomis, nesaugiomis,
o kartu ir melo pritvinkusiomis mūsų dienomis labai svarbu teisingai suvokti
Gailestingumo slėpinio tiesą. Šiukštu, neapsigaukime Tiesa neparemtu ir lengvabūdišku
džiūgavimu apie neva kišenėje turimą Dievo gailestingumo malonę.
Gailestingumas ištrykšta iš Kristaus kančios gelmės. Būtent ši ir tik ši
gelmė atskleidžia mums išganingą amžinojo Tėvo prigimties gelmę. O tiltas į Dievo gailestingumą yra visaapimantis pasitikėjimas Dievo savęs
dovana.
Štai čia mus ir užgula Jo Kryžius.
Pasitikėti yra sunku. Visa siela ir kūnu remtis į savo Dievą yra, iš
tiesų, labai sunku. Pasitikėti Dievu tegali tik iš tiesų nuolankus žmogus.
Mažutėlis. Pasitikėjimas yra visiškas
savęs išsižadėjimas. Tai – Kapas.
Šiandien Didijį Šeštadienį mes žvelgiame į tikrojo pasitikėjimo įvykį ir
simbolį – Viešpaties Kapą. Ecce! Čia
guli žmogaus prigimtis, kurios mirtinai atvertose žaizdose jau skleidžiasi
nematoma ir nepatiriama, tačiau visada tikra ir visa perkeičianti gailestingoji
Tėvo būties gelmė.
Visiško apsinuoginimo nuo savęs turėjimo ir atskirties nuo vilčių
pasaulyje Kape jau prisikelia Amžinojo gyvenimo Viltis.
mk
0 komentarai