Julius Keleras. Du rūko lašai

I

kartais vartai atsiveria šiek tiek anksčiau
nei užsidaro pasaulis

kam bandai sustabdyt jį
neliesk telieka sau spindintis

II

žvilgsnis kietesnis už marmurą
žvilgsnis aistresnis už lūpas

atsisėsk ir nurimk
tegu tavo vardas lieka aukštai