meilę
ant sniego piešiau
aistra tirpino
smėlio pilim stačiau
bangos nerimo
žodžius dėliojau grakščiai
nupūtė vėjas
paslaptys laužo
švietė skaisčiau
rytas atėjo
švariai nusiplovėm rankas
ir lyg nuo savęs pabėgom
vasara plieskė ugnim
pėdsakus plovė lietum
ilgėjomės
pirmojo sniego
Ant balto sniego labai viskas matosi... Kita vertus, sniegas tirpsta...
AtsakytiPanaikinti