Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Tarsi stirna baikšti...

I, 19. Iš šventojo Saliamono Epitalamijo
Mano mylimasis panašus į stirną ir į jauną elnią (Gg 2, 9)

Tarsi stirna baikšti, tu nuo manęs sprunki,
Kai audringu gausmu Afrikas baido ją,
Kai užgriūna staiga šnabždesiu neramiu
Ją Etezijų sūkurys.

Ar pirmoji šalna virpina jau lapus
Ir išgąsdina, ar purto uolas strėlėm
Pats valdovas dievų, aidi Keraunijos:
Krūpsi, lekia tolyn bėglė.

Aš ieškoti tavęs niekad neliausiu, vis
Šauksiu be paliovos: Kristau, sugrįžk atgal,
Kai pabėgsi, staigaus gūsio pagautas, vėl
Šauksiu: Kristau, sugrįžk atgal.

Ar Libano žaliais šlaitais žingsniuoji tu,
Ar Jeruzalės gal dirvom derlingom, ar
Per Betulos puikias pievas, ar per bergždžius
Kaparnaumo laukus skubi,

Jau paliauk neramiai klaidžiojęs. Juk žinai,
Kad pabėgt negali niekur: išduos tave
Budrios ugnys dangaus, aukso ragais spindįs
Šaltas mėnuo tave išduos.

Pasigedę tavęs, rauda tušti krantai,
Vėjas dūsauja vis, dvelkiant Favonams, ir
Žvaigždės, sargės nakties, kelią nušviečia man
Lig tavęs žiburiais gyvais.

Šaltinis: www.antologija.lt