Būti siekia kiekvienas žmogus. Nes žmogus išgyvena išnykimo grėsmę. Būti ar Nebūti – štai tikrasis ir vienintelis būtinasis klausimas. Būti žmogui yra būtina. Su nebūtimi jis niekaip negali saistytis.
BŪTI? NEBŪTI
Žmogus be paliovos vaizduojasi sau tvarią gerovę. Nebūties grėsmė verčia žmogų stvertis tvarumą žadančių vaizdinių. „Vertės“ pardavėjai gerovę įsivaizduojantiems siūlo („parduoda“) išbaigtus vaizdinius, t.y. gyvenimo būdus ir pastaruosius išpildančius daiktus.
VAIZDUOTĖ kildina GEROVĖS PAŽADĄ
Nebūties grėsmė nardina žmogų į vaizduotę, kuri temdo protingai užduodamą klausimą – kaip būti iš tiesų tvariai ir gerai?
VAIZDUOTĖ nėra MĄSTYMAS
Mąstymas tegalimas tik klausiant: kas yra tai, kas iš tiesų yra?
MĄSTYTI yra BŪTI
Didžioji dauguma žmonijos lengviau vaizduojasi esą, o ne siekia būti iš tiesų. Jie yra manantys, o ne mąstantys.
MANANTYS versus MĄSTANTYS
Manantys KAUPIA versus Mąstantys KAUPIASI
Mąstantieji siekia pažinti ir susitapatinti su tuo, kas iš tiesų yra. Tveriančios būties siekiąs mąstantysis vaduojasi iš ribotų vaizdinių (μῦθος) vyravimo ir vadovaujasi prigimtiniu protu (λόγος) – klūstančiu ir klausiančiu. Ne vaizdiniais svaigindamasis, bet sava prigimtimi ir saviems pradams klūstantis protas visada klausia apie tai, kas yra iš tiesų? Buvimo būdai reiškia ir skirtingus susižinojimo ir žinojimo kelius. Pasirinkti „galios kelią“ reiškia išsižadėti savęs, pasirinkti nyksmą, pamesti „išminties taką“. Pastarasis takas yra protingas sambūvis su savimi, tvarios būties ir jos pažinimo, t.y. susibuvimo su tuo, kas yra, būsena.
MITAS versus LOGOS
Išminties meilė yra ir vaizdinių, ir proto ribotumo įveika vardan tveriančios būties – to, kas yra iš tiesų. Protas įveikia vaizduotą, įveikia ir savo ribotumą ir veda į tai, kas iš tiesų yra tik klusdamas ir klausdamas. Išminties meilė yra sunki būdingu nuolatinio suklusimo ir klausimo būviu.
IŠMINTIS pasiekiama KLUSIMU ir KLAUSIMU
Pirmasis filosofijos klausimas: kas yra visetą kildinantis tvarusis Pradas - ἀρχή.
0 komentarai