„ ... nes
jiems nebuvo vietos užeigoje.“ (Lk 2,7)
„Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto
įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks
pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo
užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip
pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą,
vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.“ (Lk 2,1-4)
Tą vakarą Beatliejuje buvo iš tiesų ankšta. Visur
knibždėjo Dovydo giminės atstovai. Taip pat buvo ir linksma. Juk giminės
susirinko ... Neabejotinai Beatliejuje aidėjo linksmybės, tvyrojo neeilinio sąmyšio
dvasia.
Ši „dvasia“ mums dabar yra gerai pažįstama. Kiekvienų
metų gale mus ištinka visuotinis lūkesčių sklidinas itin linksmas sąmyšis. Kalėdiniu
laikotarpiu žmonės ima gyventi smarkiu pilnatviškų akimirkų siekimu: gauti gerą
dovaną, gerai pasisotinti, gerai pasilinksminti ir t.t. Entuziastingo lūkesčių
išsipildymo laukimo („kalėdiniai“) virpesiai, o kartu ir šurmuliai, būtent ir
įgalina visuotinai atpažįstamą jusminę patirtį, kurią ir vadiname „dvasia“ - „Kalėdų
dvasia“.
Žmogus nori būti, ir būti gerai. Todėl jis negali
nekaupti. Kalėdos pasaulyje yra ne kas kita, o pats tikriausias aistrų subujojimo
- pilnatviškai kaupti daiktus bei patirtis - metas. Ar tai nėra smagu? Nelygu,
kokiu mastu lūkesčiai išsipildo. Visgi šurmulys tapo tiek visuotinas, tiek visa
persmelkiantis, kad kiekvienas pačiais įvairiausiais būdais gali paskanauti tos
išgarbstytos „kalėdinės dvasios“. „Kalėdų dvasia“ iš tiesų tapo apsėdimu pasauliniu
mastu.
Tik Dievo šioje „Kalėdų dvasioje“ nėra.
Dievas gimė toli nuo šurmulio. Jis gimė pačiame
tikriausiame neturte. Tuo jis liudija, kad bet kokia pilnatvės trokštanti
aistra tėra savęs apgaudinėjimo akstintas.
Dievas yra gilioji žmogaus, sukurto pagal Dievo
paveikslą ir panašumą, savastis. Jis gimė, kad pakviestų žmogų tapti tuo, kuo
jis yra – būti su Dievu gilioje širdies vienatvėje ir kartu Jo palaimos pilnatvėje.
Dievo nėra Kalėdų šurmulyje. „Kalėdų dvasia“ yra melo
dvasia.
mk
0 komentarai