RSS
Facebook
Neseniai Romoje, Vatikane pasibaigė Sinodas, skirtas Šeimos ir Santuokos
sakramento praktikos klausimams. Vienas svarbiausių svarstytų ir didelių
prieštarų sulaukusių klausimų buvo šis: ar galima Šventąją komuniją suteikti antrą
kartą civiliškai susituokusiems, tačiau išsiskyrusiems katalikams? Sinodo
kardinolai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni už Apaštalų tikėjimo doktrinos neliečiamumą
ir kartu už šventojo Jono Pauliaus II mokymo apie Santuokos sakramento praktiką
(Apaštališkoji adhortacija FAMILIARIS CONSORTIO) puoselėjimą, kiti - už Apaštalų tikėjimo, o kartu ir
šventojo Jono Pauliaus II mokymo keitimą.
Arche.lt
jau skelbė Lenkijos vyskupų konferencijos prezidento kardinolo Stanisławo Gądeckio tvirtą tikėjimo liudijimą. Ir toliau ketiname skelbti kitų tikėjimo didžiavyrių
liudijimus, tuo pačiu paneigiant ypač Lietuvoje lyg ir autoritetitingų
vertintojų skelbiamą netiesą apie neva Sinodo tėvų tarpe vyravusį konsensusą dėl
būtinybės keisti doktriną dėlei “pastaracinio jautrumo” - itin keistos, nei
tikėjimo doktrina, nei artimo meilės praktika nepagrįstos, o tik į palaidumą ir
nuolaidžiavimą mirtinai nuodėmei kviečiančios pažiūros.
Sinodo
išvakarėse Popiežiui Pranciškui buvo
įteiktas laiškas, kuriame 13 kardinolų įspėja Popiežių dėl Bažnyčios griūties grėsmės, o taip pat išreiškia nuogastavimus dėl sensus fidei praktikai Bažnyčioje nederamos diktatoriškos įtakos Sinodo
eigai.
Laišką
pasirašė tokie artimi ir paties Popiežiaus į aukščiausias pareigas paskirti
kardinolai kaip Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas Gerhardas L. Mülleris, Dievogarbos ir sakramentų disciplinos
prefektas karidnolas Robertas Sarah ir kiti.
Čia
skelbiame laiško tekstą ir mūsų komentarą.
_________
Jūsų Šventenybe,
Prasidedant Sinodui apie šeimą, ir trokšdami, kad jis vaisingai tarnautų
Bažnyčiai ir Jūsų tarnystei, mes pagarbiai prašome Jus apsvarstyti eilę
susirūpinimų, kuriuos girdėjome iš kitų Sinodo Tėvų, ir kuriais mes čia dalinamės.
Nors Sinodo parengiamasis dokumentas "Instrumentum laboris"
turi įstabių elementų, jame taip pat yra tam tikri skyriai, kurie reikalauja esminių
apmąstymų ir perdarymų. Šiame dokumente Sinodui siūlomos naujos procedūros
perteklingai įtakotų Sinodo svarstymų eigą ir patį galutinį Sinodo dokumentą. Atsižvelgiant
į susirūpinimą, kurį mes jau girdėjome iš daugelio tėvų dėl įvairių probleminių
skyrių, šis "Instrumentum laboris"- toks koks jis yra - negali tinkamai tarnauti
kaip vedantysis Sinodo tekstas ar galutinio dokumento pagrindas.
Nekurioms naujoms sinodinėms procedūroms trūksta atvirumo ir tikro
kolegialumo. Anksčiau pasiūlymų siūlymo ir balsavimo dėl jų procesas tarnavo tikslams,
kurie būdavo įvertinami atsižvelgiant į Sinodo Tėvų nuostatas. Teiginių siūlymų
ir su jais susijusių diskusijų bei balsavimo nebuvimas atgraso atvirą dialogą
ir apsiriboja diskusijomis tik mažose grupėse.Taigi svarbu, kad teiginių, už
kuriuos balsuos viso Sinodo Tėvai, formavimas turėtų būti atkurtas. Balsavimas tik
dėl galutinio dokumento yra jau per vėlyvas, kad dar būtų įmanoma išsamiai peržiūrėti
tekstą bei atlikti rimtus pataisymus.
Be to, Sinodo Tėvų indėlio trūkumas, sudarant teksto redagavimo komiteto
sudėtį sukėlė nemažą nerimą. Komiteto nariai buvo paskirti, o ne išrinkti, be
konsultavimosi. Bet kas tokiame lygmenyje redaguojantis tekstą mažose grupėse
turėtų būti išrinktas,o ne paskirtas.
Savo ruožtu, šie dalykai sukėlė susirūpinimą, kad naujoji tvarka nėra
teisinga tradicinei Sinodo dvasiai ir tikslui. Neaišku, kodėl šie procedūriniai
pakeitimai yra būtini. Daug tėvų ima jausti, kad naujas procesas yra skirtas
palengvinti jau numatytų balsavimo rezultatų svarbiausiais ginčijamais
klausimais, priėmimą.
Galiausiai ir galbūt svarbiausiai, įvairūs tėvai išreiškė
susirūpinimą,kad Sinodas, skirtas spręsti gyvybiškus pastoracinius santuokos ir
šeimos orumo klausimus, gali tapti dominuojamas teologinės-doktrininės
nuostatos dėl Komunijos suteikimo išsiskyrusiems ir vėl civiliškai
ištekėjusiems. Jei taip įvyks, tai neišvengiamai kils dar daugiau esminių
klausimų apie tai, kaip Bažnyčia toliau turėtų aiškinti ir įgyvendinti Dievo
Žodį, jos mokymus ir jos disciplinas [šiuolaikinės] kultūros pokyčių kontekste.
Liberalių protestantų bažnyčių žlugimas modernioje eroje, ypač paskatintas joms
atsisakius krikščioniškojo tikėjimo ir praktikos pagrindinių elementų vardan
pastoracinio prisitaikymo, įspėja mus pačius Sinodo diskusijos eigoje.
Jūsų Šventenybe, siūlome šias mintis ištikimybės dvasioje, ir dėkojame
už priėmimą domėn.
Ištikimai Jūsų Jėzuje Kristuje
Gerhard L. Müller, Tikėjimo
doktrinos kongregacijos (Vatikanas) prefektas (nuo 2012m.), anksčiau - Regensburgo
(Vokietija) arkivyskupas.
Robert Sarah, Dievogarbos
ir sakramentų disciplinos prefektas (nuo 2014 m.), anksčiau - Conakry (Gvinėja);
George Pell, Vatikano
ekonomikos sekretoriato prefektas (nuo 2014 m.), anksčiau – Sidnėjaus (Australija)
arkivyskupas;
Carlo Caffarra,
Bolonijos (Italija) arkivyskupas, pirmasis Pontificalinio Jono Pauliau II
Instituto šeimos ir santuokos studijoms prezidentas;
Thomas C. Collins, Toronto
(Kanada) arkivyskupas;
Daniel N. Di Nardo, Galveston-Houston
(JAV) arkivyskupas, JAV vyskupų konferencijos viceprezidentas;
Timothy M. Dolan, New
Yorko (JAV) prezidentas;
Willem J. Eijk, Utrechto
(Olandija) arkivyskupas;
Wilfrid Fox Napier, Durbano
arkivyskupas (Pietų Afrika);
John Njue, Nairobio (Kenija) arkivyskupas;
Norberto Rivera
Carrera, Mechiko (Meksika);
Jorge L. Urosa
Savino, Carakaso (Venesuela) arkivyskupas;
Elio Sgreccia, Pontifikalinės Gyvybės akademijos prezidentas – emeritas
(Vatikanas).
__________
Šaltiniai:
Šaltiniai:
__________
ARCHĖ
komentaras. Kaip Laišką pasirašiusieji Kardinolai ir mini (žr. aukščiau arche.lt
pabraukta): “Liberalių protestantų bažnyčių žlugimas modernioje eroje, ypač
paskatintas joms atsisakius krikščioniškojo tikėjimo ir praktikos pagrindinių
elementų vardan pastoracinio prisitaikymo, įspėja mus pačius Sinodo diskusijos
eigoje.”
Paprastai tariant, liberalios protestantiškos Bažnyčios žlunga, nes išsižada
Viešpaties Jėzaus Kristaus perduoto Apaštalų tikėjimo pamatų. Kaip akivaizdžiai
parodo katalikų skaičiaus nykimo statistika konkrečiais atvejais, lygiai taip
pat žlunga ir tos katalikų vyskupijos - kurios imasi tariamoje “II Vatikano
Susirinkimo dvasioje” pataikauti pasauliui, tuo pačiu atmetant pačią II Vatikano
Susirinkimo Tėvų aiškiai surašytas nuostatas.
Stabdykime šį žlugimą savo tvirtu ir nepalenkiamu Apaštalų ir jų
įpėdinių tikratikių vyskupų mums perduodamu tikėjimu.
0 komentarai