RSS
Facebook
Kaip susižinojimas apie savo
nežinojimą padeda išminties pamatus? Ar žinojimas ir išmintis yra tas pats, ar
tai yra kitokio lygio žinojimai? Kodėl visa širdimi atsiduodantis išminties
ieškojimas keistai atveda į nežinojimą ir atskleidžia žmogiškosios pilnatvės
nuojautą? Mums svarbu dar kartą vis brandžiai į šiuos klausimus įsigilinti, kad
galėtume susivokti (toliau tyrinėtinuose) pamatiniuose filosofijos klausimuose
slypinčiose įžvalgose.
Sokratą labiausiai pažinome iš
Platono dialogų. Štai mielas įkyriai klausinėjantis senukas ir savo žinojimą
iškiliai teigiančius puikuolius spėriai suvarantis į ragą. Įprastai Sokratas apsimesdavo
kvaileliu ir nuoeskliai klausinėdavo savo pašnekovų lyg būtų visiškai nieko
neišmanantis žmogelis. Tuo tarpu savimi pasitikintis pašnekovas užtikrintai išdėstydavo
savo pažiūras, įsitikinimus ir iš
kitokių susižinojimo būdų kylančias žinias. Tuomet Sokratas imdavo nuosekliai
klausinėti, kad išsiaiškintų pašnekovo „žinojimo“ nuoseklumą. Sokrato klausimus
atsakinėjantis pašnekovas būdingai susikirsdavo savo „žinojimų“ prieštarose.
Ir, taip pat įprastai, supykdavo. Mat tūlas pašnekovas skaudžiai patirdavo, kad
jo teigtas „žinojimas“ griūdavo kaip netvarus kortų namelis. Tai, už ko laikėsi
jo žinančioji asmenybine galia, pasirodydavo esą naudos pagrindu įsisavintų žinių
apie kažką, save ir bet ką kurpinys.
Akivaizdu, kad tokie kurpiniai
šiame pasaulyje vyrauja. Ir mūsų laikai viešosios nuomonės ar būdingiausios
pažiūros yra kurpiamos iš netvarių „žinių ir žinojimų“ kurpinių. Dažnai vienos
ir kitos srities žinovų žinios remiasi tik kurpiniais.
Bet, paklauskime, ar tai nėra
gerai? Tūlam puikuoliai kurpiniai puikiai leidžia šiame pasaulyje verstis. Kam
griauti tai, kas suteikia asmenybei saugumo, smagumo ir svarumo? Kam reikalingi
asmenybės savivertės pamatus griaunantys kausimai? Juk neatsitiktinai prieš
Sokratą ir buvo sukurptas teismo byla, pasmerkusi jį myriop. Sokratą pražudė ne
tik klausimas „apie dievų“ kilmę. Sokratą pražudė nepaliaujamas klausinėjimas, kuriuo
jis neigė kurpiniais sukauptų žmonių galias. Todėl galios kaupimu tarpstantys žmonės
paneigė patį Sokratą.
Klausimas siekia Tiesos.
Kurpinys gi tvirtina galios jusmą. Klausimas griauna visą, kas yra netvaru ir
ieško bet kokį kismą pranokstantį žinojimo tvarumą, t.y. išmintį. Kurpinys gi
taikosi prie kismo vardan asmenybės įsigalinimo tvarumo. Tai mums verčia
paklausti dar kartą apie žmogaus įsigalinimo būtinumą.
0 komentarai